Vyriausybė sugalvojo duoti verslui pinigų.

Visada palaikau verslą, pati noriu galėti uždirbti. Būtų dar geriau, jei pinigais lytų ir mokesčių mokėti nereiktų. Bet ką darysi :] Kita vertus, jei jau mokesčius moku, tai labai noriu žinoti kaip tie pinigėliai yra panaudojami. Kelis galimus variantus jau esu aprašius.

Labai bijau, kad šitaip bus ir su pinigais, kuriuos vyriausybė „atiduos“ verslui. Gal geriau tegu savivaldybės susimoka už kelių tiesimą? Šilumą? Vandenį ir kitas savo išlaidas? Prasidės dalybos. Jei Jonas gaus, o Petras – ne, tuomet paaiškės, kad Petras labai pyksta. Paduos į teismą. Teismas areštuos sąskaitas kol bus nagrinėjama…. Ir niekas negalės naudotis pinigais, kurie bus tiesiog užšaldyti.

O kaip dėl garantijų? Va žiūrėkit, pirkau butą. Ėmiau paskolą. Liepė padengti bent šimta procentų visos imamos sumos. Padengiau. Investavau į butą. Daviau darbo statybininkams, langininkams, parduotuvės IKi konditerijos skyriui (eidavom ten pusryčių nusipirkt, kol remontavomės), dar ir perkraustymo firmai sumokėjom. Net ir šiukšlynui pinigų davėm, kad buvusių šeimininkų turtą priimtų. Dabar buto vertė padengta gerokai daugiau nei 100proc net ir sprogus NT burbului. Valstybė negarantuoja paskolos nė cento. Verslui garantuoja iki 80 proc.

Labai puiku duoti verslui pinigų, bet visgi gal reiktų skolinti? Ką reiškia, kad 80proc skolos garantuoja valstybė? Tai reiškia, kad bankui tenka tik 20proc. rizikos. Jei verslas žlugtų, valstybė turėtų apmokėti 80procentų įsiskolinimo.  Ar Lietuva tikrai tokia turtinga, kad mėtytųsi šitaip pinigais. Ar mes, kurie mokam mokesčius, tikrai su tuo sutinkam? Ar taip elgtis valstybei yra teisinga?

Smagi idėja: tokius valstybės veiksmus suprantu kaip neatsakomybės skatinimą. Galvokit verslo planą ir pasiimkit tuos 80proc sau :]

PS: fizinis asmuo niekada neturės tokios laisvės, kokia turi juridinis. Svarbi pastaba atmintinėje ;]

Labai smagu yra skaityti laikraštį internetu. Bet tikrą spaudą, o ne bulvarinę. Pakilus PVM mokesčiams ar dėl kitų priežąsčių,  „Verslo žinios“ šiemet startavo su nauju produktu: e-Laikraštis.

Apsidžiaugiau, dviem savaitėms registravausi vartotoju ir negaliu skaityt….. Realizacija tiesiog labai sudėtinga vartotojui.  Žinoma, kad startuojantis produktas turi labai daug bug’ų, tačiau svarbiausia yra idėja ir jos pateikimas.

Bėda, kad VŽ sugalvojo sukišti popierinio laikraščio maketą į www puslapį, o ne sukurti e-laikraštį. Jau vien sprendimas pateikti straipsnį plokštumoje, kuri nereaguoja į skaitytojo ekrano dydį manau yra labai abejotinas. Sunku rasti pašto adresą, kuriuo būtų galima pranešti apie klaidas. Teko siųsti laišką IT direktoriui, kad horizontalios šliaužtės turėtų būti ne puslapio apačioje (kurios nesimato), o ekrano apačioje, nes norint perskaityti 17 colių įstrižainės monitoriuje straipsnio antraštę, reikia nuvažiuot žemyn iki puslapio apačios, pasistumt puslapį į šoną ir vėl važiuot į viršų. Kartais galima pasinaudot klaviatūros pagalba, tačiau norisi skaityti, o ne stumdyti tekstą :]

O idėja – tikras laikraštis internete tikrai puiki ir sveikintina. Labai lauksiu pataisymų.

PS: norintiems išbandyti čia. Gal Jūs turėsit kitokią nuomonę :]

Kai Keistuolių teatras pradėjo gyvuoti, iš jų net buvo juokiamasi, kad jie nėra teatras :] Kadangi Lietuva dar buvo socialistinė valstybė, vienintelė legali individuali (ar kt verslo) veikla buvo galima tik per kooperatyvą. Taip jie ir pradėjo – įkūrė Keistuolių teatro kooperatyvą :] Bent man jų „Mėlynas autobusiukas“ iki šiol skamba ausyse.

Jie augo ir žiūrovai augo. O spektakliai gerėjo (asmeninė autoriaus nuomonė). Pradėjo suaugusiems spektaklius statyt. Populiarumas augo. Bilietai brango ir vis tiek jų gauti nebuvo įmanoma. Bet kaip ir visur, atėjo krizė ir žmonės pradėjo leisti mažiau pinigų kultūrinėms pramogoms. Bet ir čia sugalvojo kaip išsisukti. Jeigu spektaklyje vaidina 10 aktorių, bendra honorarų suma yra didesnė negu kai spektaklyje vaidina tik 3 aktoriai. Ypač kai vienas jų yra scenaristas, kitas režisierius, o trečias kompozitorius.

Gal kooperatyvo praeitis, gal tiesiog šviesios galvos sėdėjo ir sugalvojo, kaip padaryti, kad bilietai į teatrą atpigtų :]

Važiuodama į darbą per radiją girdėjau pasakišką dalyką. Lietuvių žemdirbiai kurena krosnis ir namus  šildosi grūdais.

Tikrai neapsiklausiau. Sako,  jau ir aukščiausios rūšies grūdais kūrena. O kas daryt? Grūdai už malkas pigesni. Sako anksčiau atiduodavom miškininkams, kad gyvūnus šertų miške per šalčius, tačiau vasarą stirnos pasėlius suėda.

Štai kur žmonės skaičiuot moka. Krizė, kiekvienas sukasi kaip gali. Bet jei be ironijos…. yra kraštų, kur žmonės badauja. Jau ir Lietuvoj girdėt kalbų, kad valgyklose, kur benamiams maistas dalinamas, nebeužtenka lėšų pamaitinti visus norinčius… O grūdai į krosnį byrą.

Gal UNESCO pasiūlyt su mūsų ūkininkais kokį biznį susukt. UNESCO grūdus pasiima, bet malkų pigiai ūkininkams suorganizuoja? Gal kur pasauly yra žmonių, kur malkų per daug turi, bet nėr ką valgyt?

Galva tuščia.  Nulis idėjų, nulis norų. Geriausia tokiais atvejais būtų pasiimti atostogų, bet jos tik ką baigėsi. Kaip tuomet pajudėti iš sąstingio taško?

Lengviausias būdas – inspektuoti savo rutiną ir užsilikusius darbas. Pradėti dėlioti prioritetus. Susirašyti viską iš eilės ir žiūrėti, kas skubiau, kas svarbiau. Jei viską galima atidėti, tuomet reiktų apsispręsti, ką atidedam ilgesniam laikui, ką trumpesniam. Nežinai, ko nori? Tuomet daryk, kas reikalinga. Norai kartais atslūgsta ir jiems reikia laiko susigulėt, kad pasirodytų aiškūs ir lengvai suvokiami. O ką nors daryti reikia visada, gal tik nevisada norisi.

Ir liuks, turim puikią dienotvarkę gal net kelioms savaitėms. Iki to laiko tikrai ir galva pabus, ir norai iš po apatijos išsilukštens :]

Kas yra gera prekė? Kokybiška? Pasiekiama? Pigi? Reta?

Perskaičiau mintį, kad tai kas nemokama sukuria įspūdį, jog yra prasta. Bet jei manęs paklaustų, kas man yra kokybiškiausia prekė, atsakyčiau – Google (Gmail). Juk net posakis yra „Nežinai? Paguglink :]“

Kai išgirdau, kad paštas (Gmail) neveikė kelias valandas – negalėjau patikėti. O svarbiausia, reakcija buvo – kažkas labai rimto atsitiko. Ne, kad komanda nesugeba susitvarkyt su nesklandumais, kad kaip visada neveikia sistema ar pan. Tiesiog,  nuoširdus susirūpinimas – kas galėjo atsitikti, kad galėtų neveikti Gmail? (Pasaulio pabaiga artėja?) Nežinau nei vieno daugiau tokio produkto, kuris būtų taip aukštai vertinamas. Iki šiol nesuprantu, kodėl jie neapmokestina savo paslaugų.

Todėl manau, kad geriausią įspūdį sukuria keliami nuolatiniai reikalavimai gamybai (paslaugų teikimui). Galima kiek nori reklamuotis su naujienomis, bet jei produktas (paslauga) jau yra kokybiškas, atitinkantis (viršijantis) lūkesčius, jokia reklama nepaskatins nuklysti į naujienų žabangas.