Urbokida

Ar tikrai?

Jei nueiti į bet kokį profesinį forumą, būtinai bus komentaras: „Žmonės mano, kad bet kas gali tvarkyti XXX, juk kitko bet kas nedaro?“. XXX – buhalterija, IT, reklama, vadyba…. bet kuri veiklos sritis.

JAV yra normalu keisti profesiją sulaukus net ir 60 metų, kai lyg ir liko pora metų iki pensijos. Japonai pasirenka profesiją ir jos laikosi įsikibę visą gyvenimą.  Lietuva, manau, savo požiūriu artimesnė Japonijai, tačiau kiek liberalesnė.

Viena vertus, nuoseklumas yra labai gerai, nes žmogus nuolatos gilindamasis į tą pačią sritį, įgyja siaurą pažinimo sritį visumos prasme, tačiau labai gilią savo srityje. Geresnio specialisto nerasi. Kita vertus žmogus užsidaro rėmuose, kurie nebūtinai jam priimtini.

Netaikau šios savokos visiems ir be išimčių. Tikrai yra dalis žmonių, kuriems labai įdomi jų sritis ir jie net nenori domėtis „pašaliniais“ dalykais. Ir tikrai yra dalis žmonių, kurie negali ties jokia sritimi apsistoti, vis blaškosi ir ieško, kas jiems gali būti įdomu.

Vis gi keisti profesiją, kas tris dienas , nebūtinai protinga, tačiau susmigti į vieną sritį taipogi ne labai teisinga. Juk nebelieka erdvės naujoms idėjoms. Remiantis žydrųjų vandenynų teorija, labai naudinga išmanyti ne tik savo sritį, bet ir gretimas, artimas sritis. Jas apjungus, galima sukurti naują rinką. Tai daug paprasčiau nei perimti rinką iš jau esančių jos dalyvių.

Argumentas, kad reikia puikiai išmanyti savo sritį, kad kilti karjeros laiptais taipogi silpnas. Jei puikiai išmanai savo sritį, nėra dėl ko paaukštinti, tačiau jei labai gerai išmanai savo sritį, tačiau jau išmanai ir aukštesnio laiptelio sferą, tuomet durys atviros.

Žmonės, kurie nuolatos mokosi, nepriklausomai nuo amžiaus turi didesnį bagažą žinių už savo kolegas, už bendraamžius, už to paties lygio darbuotojus ar vadovus. Nuolatinis lipimas net ir per save, paskatina veikti.  Gali, nori – padarysi. Nebūtina perspausti. Jau vien įvardintas noras  stumia veikti ir siekti rezultatų, todėl jei nori, verta pabandyti ir atrasti :]