Galvoti apie save – egoizmas?
Sukūrė: Urbokida 2009-05-07
Praėjusiame amžiuje pasaulis buvo užsikrėtęs Z.Froido idėjomis. Visi rėmėsi savo EGO. Kas be nutiktų – viską stumiam per seksualinį (ne)pasitenkinimą ir dėl visų pasaulio bėdų kaltos vaikystės traumos. Kas teisus, kas ne – nežinau.
Tačiau manau, kad šiandiena yra žmogaus kaip asmenybės renesansas. Kažkas panašaus į Matrix Reloaded. Nuo asmeninių problemų ir savęs aukštinimo nukreipiamas dėmesys į vertę. Atsiranda klausimas ar tikrai esi toks svarbus? Ar toks reikalingas? Jei XXa. leido eiti iš proto ir gyventi reikalaujant iš kitų, manau jau dabar svarstyklės lenkiasi į kitą pusę. Ką Tu gali duoti už tai, kad būtum pripažintas? Koks turi būti stiprus, šaunus, pasitikintis ir sugebantis, kad taptum vertu?
Jei LT žiniasklaida vis dar bando atlikti „blogų tėvelių“ pareigą sumenkinti bet kurį Lietuvos pilietį, o JAV – savąjį pakelti iki padebesų (prancūzams tai įgimta :] ), tai visuomenė po truputi pradeda atsigauti. Įsiklausykim, vis daugiau pasigirsta balsų: nesmugdykit. Vienas pažįstamas pasiūlė, kad kalbantis apie blogybes kompanijoje turi sumokėti kitiems po 100Lt, kad nustotų skleisti tas blogybes tolyn. Juk tam, kad namuose būtų vietos laimei, juos reikia iššluot nuo pesimizmo, apatijos ir cinizmo.
Vis daugiau žmonių be paskalų žiniasklaidos pradeda skaityt knygas. Ir senas, ir naujas. Net ne pigius romanus, bet tikras knygas. Pati atradau audio knygas, paprastoms neturiu laiko skaityti, tai dabar klausausi važiuodama automobiliu. Ir anglų kalbos mokaus, ir knyga perskaityta :] Jei kam reikia, galiu pasakyt iš kur gauti: nuo grožinės iki mokslinės.
Manau, kad krizė šiuo atveju išeis į gerą, nes žmonės peržiūrės savo vertybes. Kas svarbiau: vakaras praleistas su šeima ar straipsnis apie kažkieno batus… Vertę kuriantis darbas ar tuščiagarbiškumas? Manau, kad visur turi būti pusiausvyra ir kadangi visuomenė (bent kiek matau aplink) tapo besaike tuščia vartotoja, dabar pats laikas atrasti save ir kitus iš naujo, prisikelti naujam gyvenimui.
2009-05-07 19:57
Galvoti apie save visada buvo egoizmas. Tik buvom pamiršę senelių pamokymus.
Skiepijo ateizmą kartu su tikėjimu mokslo galia. Juk viskas logiška – moksliniai metodai ir visa kita. Tik mokslu vadino ir psichologijas, ir vadybas ir dar balažin kokius beveikmokslius.
Žmonės ir tikėjo. Kol nepamatė , kuo baigiasi tikėjimai psichologijom ir progresai su melo detektoriais darbe ;)
Neaišku tik, ar pavyks rasti tikras vertybes. Senolių mokymo nebeliko, mokytojai – vis naujos laidos, tarp milijonų pramoginių knygų sunku rasti tikras. Ypač, kai recenzuoja „naujieji“ :)
2009-05-08 08:52
Atvirkščiai manau, kad galvoti apie save yra gerai, o ne egoizmas. Galvoti apie save tam, kad dalintis, kitam sukurti vertę, visada yra gerai.
Kuo šaunesnis žmogus, tuo jis daugiau gali duoti, todėl aš labai už tuos, kurie mokosi, stengiasi, gilinasi ir dalinasi.
Ir kad vertybės išnyko – netikiu. Tiek daug aplink pavyzdžių, kaip žmonės rūpinasi kitais. Pirmiausia, ką prisiminiau, DAROM 2009. Tokia šauni mintis, tiek daug pasekėjų. Kai aplinka yra priešiška, išlieka tie, kurie vienijasi ir manau, kad pamažu šis procesas įsibėgės Lietuvoje. Tereikia atmerkti akis ir prisileisti tegiamas apraiškas, o ne ieškoti, kas blogai :]
2009-05-08 18:11
Ieškoti gero ar blogo? Blogį reikia rasti – išravėti, gėrį reikia rasti – palaistyti :)
Beje – net patys protingiausi žodžiai yra tik žodžiai. Oro virpesiai. Žmonės nepamena žodžių, bet gerai mena darbus. Ilgai mena, blogus geriau, bet ir geri neišdyla :)
Nereikia spręsti apie mane iš mano žodžių – juos galima suprasti lygiai priešingai, nei supratai :D
Nesu užmerkęs akių. Ir neieškau vien blogo. Ir galvojimas apie save – atima laiką iš darbo dėl kitų. Ego – jokia vertybė. O ir duoti kitiems būtina saikingai – nes altruizmas dažniausiai yra agresyvus ir kenksmingas aplinkai :D
2009-05-09 10:10
Sutinku su Tavo mintimis, tik pastaba dėl altruizmo – Terezė.
Kas tinka visiems, netinka kiekvienam :]
2009-05-11 21:20
Terezė ne tas pavyzdys :) Bet čia jau labai ne į temą ;)
Egocentriška visuomenė kur kas labiau vartotojiška. O tai labai naudinga ir valdžiai, ir pinigams.
Dabar krizė – kaip minėjai – verčia pergalvoti vertybes. Pasirodo,net materialus vartotojiškumo mažinimas skatina dvasinius dalykus :)
Jei žmonės turėtų valios būti žmonėmis – neliktų politikos, vartotojiškumo ir dar panašių „gėrybių“.
Tada kalbėtume ne apie savimylą, o apie savišvietą :D
2009-05-11 22:09
Scania, Tu nesupratai mano rašinio. Kalbu apie tai, kad praėjęs amžius sukosi apie asmeninį ego, t.y. savanaudiškumą.
Dabar matau žmogaus atgimimą, t.y. savęs kaip vertės teikėjo suvokimą. Žmogus galvoja apie save, ne siekdamas naudos sau, o ieškodamas kokią vertę jis gali suteikti.
2009-05-12 10:48
Hmmm… O dar senesnis amžius – apie save negalvojo visai! :)
Suvokti savo vertę, kaip teikėjo – kas tame gero? Man labiau priimtina rytietiška „atsisakyk ego visiškai“ pozicija.
Savo vertės suvokimas – yra savanoriškas savęs spraudimas į rėmus, kurios pats ir sukūrei :) Tas pats ego, tik spalva kita :)
Nesidairyk į save – žiūrėk aplinkui. Nesisukiok į savo istoriją – žiūrėk į priekį. Negalvok apie save rimtai – nestatyk apie save sienų.
Tokios maždaug mano mintys. Tavo kitokios – todėl tu parašei šį straipsnį.
O aš bandau paklibinti – gal pagalvosi kitaip, gal kaip tik tavo įsitikinimas sustiprės, o gal aš pakeisiu požiūrį.
Galų gale tema įdomi :)
2009-05-28 09:14
Sutinku su Scania, dar papildysiu.
Ego užgožia tikrąjį aš ir iškreipia tikrovę. Pvz, naujo automobilio man reikia ego paglostyti (prieš kaimynus, kolegas pasipuikuoti), ar tai tik transporto priemonė ir kitų nuomonė nesvarbi? Tai tinka ir verslo sprendimams, kai ego „nori“ prabangaus ofiso ir baldų, nors tai nekuria vertės.
Net atvirkščiai, komfortas padeda užmigti „ant laurų“, o nepriteklius ieškoti efektyvumo. Taikstydamasis su savo ego nepastebėsiu esančių galimybių, negirdėsiu artimų žmonių ir klientų tikrų poreikių ir t.t… ir čia rašau savo ego patenkinti… na galbūt šiek tiek saviraiškos ;)
Sunku su savo ego kovoti, jis vis išlenda. Išmokus pastebėti, visada galime užduoti sau klausimą, ar tikrai man to reikia, ar manajam ego? Tik vienas klausimas ir blaivus protas nugali. Linkiu sėkmės!