Urbokida

Gyveni ir mokais. Pasiseka – lipi aukštyn. Nesiseka – ieškai, ką daryti, kad pradėtų sektis. Nežinau, kas dėsis dar aukščiau, tačiau kai šiek tiek pakyli – iš komandos nario tampi vadovu – viskas apsiverčia. Iš vienos pusės labai šaunu. Galima planuoti, daryti įtaką tikslų siekimui, veiklos principams, skatinti idėjas. Atsirinkti idėjas iš bendro katilo. Kita vertus, nebesi toks pats komandos narys ir lieki vienišas. Aukštesniems vadovams esi pavaldus. Taigi – pavaldinys. Savo komandai esi vadovas, todėl nebesi toks pats kolega koks buvai.

Štai čia atsiranda problema, dėl ko atskiras kabinetas su vaizdu į miestą ne taip stipriai džiugina. Ankstesnis langas buvo į parkingą, tačiau tuomet buvo su kuo pasijuokti iš besiparkuojančių :] Dabar galima be ausinių klausytis, kokios tik noriu muzikos.

Nesiskundžiu, tiesiog norisi pereinamojo laikotarpio. Priprasti, įsivažiuoti ir pajusti, kad pasiekiau, ko norėjau. Pasidžiaugti ir keliauti toliau :]

PS: sorry, visai nebelieka laiko blogui… Laikinai :]