Urbokida

Kategorijos archyvas: 'Ieškojimai' Kategorijos

Vienuolis, kuris pardavė Ferrari. Robin Sharma

Sukūrė: Urbokida 2009-07-30

robin-sharmaŠi knyga tai romanas, parašytas dialogo forma. Puiki istoriją apie harmoniją pačiam su savimi, kaip sugebėti atrasti pusiausvyrą ir ja mėgautis. Atrasti gyvenimo džiaugsmą ir nusistatyti vertybes ir jomis vadovautis.

Iš knygos:

„Išdrįsk įsivaizduoti, kad esi kur kas daugiau nei aplinkybių auka.“

Per 21 dieną galima susikurti naują įprotį. Galima pakeisti esamą. Išmok įsigilinti į save, pažinti ir valdyti. Skaityti toliau.

Žymos:, , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Visuomenė | Komentarų: 5 »

Smegenų stebuklas

Sukūrė: Urbokida 2009-07-29

Viduramžiais ne vieną mokslininką norėjo sudeginti ant laužo, nes jam atrodė kiek kitaip negu daugumai. Juk atradimas dažniausiai yra tam tikrų įtarimų (minčių) patvirtinimas arba paneigimas. Tai jei Žemė nėra bingvisatos centras, o kūnai turi visi vienodą laisvojo kritimo pagreitį, kodėl žinios trukdė Bažnyčiai? Ne tik dėl to, kad tai galėjo pakenkti jos įtakai. Šiandien visi mokomės mokykloje, kad tesam begalinės visatos dulkės. Ar tai kenkia tikėjimui? Kas nori, tas eina į bažnyčią. Be kita ko, tikybos pamokos jau įtrauktos į mokomųjų dalykų sąrašą bent pagrindinėj mokykloj tikrai. Esu įsitikinus, akd ne vienas fizikas ir biologas yra giliai tikintis žmogus ir nemato jokios problemos dėl mokslo ir tikėjimo suderinamumo.

Nuo mažens esam mokinami būti tokie, kaip visi. Neišsišokti, neišsiskirti. Gal šiek tiek išsiskirti, bet vis tiek būti tokie, kaip visi. [Mes vis dar tokie, kaip viduramžiais]. Tai reiškia, neleisti sau būti kūrybingiems, neleisti sau atrasti naujų įdomių dalykų. Yra žmonių, kurie tiki. Jie Dievą priima kaip aukščiausią visagalę butybę (energijos šaltinį). Yra žmonės, kurie stengiasi viską paremti žinojimu, argumentais ir faktais. Katrie geresni aš nežinau, man baisu tik dėl vieno. Argumentai ir faktai yra konkrečios žinios. Tai reiškia, kad jei mažai žinau, tai mažai ir įrodyti galiu. Grupė žmonių dažniausiai žino daugiau nei vienas (bet nebūtinai), bet žinios vis tiek yra ribotos. Vadinasi norint įrodyti iškeltą hipotezę reikia daug kantrybės ir noro rasti faktus , kurie įrodytų/ paneigtų hipotezę, tačiau iš praktikos žinoma, kad jei iš pirmo žvilgsnio procesas sudėtingas – minia atmes vienareikšmiškai. Tikėjimas irgi ribotas, nes yra tam tikros dogmos, nuo kurių nukrypti nevalia. Kiekviena religija skirtingai, tačiau kiekviena jų turi ribas, priešingu atveju bendruomenė suirtų. Jei kam įdomu, pasidomėkit socioliologijos mokslu, grupių psichologija. Sociologija labai gražiai sudėlioja kokia grupė yra žiauri :] Šiaip labai įdomus mokslas, bet čia gal kitą kartą…

Ką noriu įrodyti? Žvilgtelkit čia. Ar šis vyrukas šarlatanas ir apgavikas? Negaliu jo vadinti šarlatanu, nes negaliu įrodyti, kad jis meluoja (gal jei pasistengčiau, tai pavyktų), bet šiuo mometu – negaliu. Neturiu nei vieno argumento, kuris įrodytų, kad jis meluoja. Kita vertus, aš neturiu ir įrodymo, kad tai ką jis išdarinėja nėra melas (gal čia tik montažas?). Vadinasi sakyti, kad jis sako tiesą irgi negaliu. Galiu tik tikėti arba netikėti. Kokia išvada?

smegenys2Jei mes visi plius minus esam vienodi ir mus visus gamta/ Dievas/ UFO/ kita sukūrė apytiksliai vienodus (paklaida galioja visur) ir, kaip žinia, mokslas jau daug metų šaukia, kad žmogus neišnaudoja net ketvirtadalio savo smegenų galimybių, kas jei mes visi klystam ieškodami absoliučios tiesos? Kiekvienoj situacijoj galim įžvelgti teigiamų ir neigiamų dalykų. Bankrotas – turto/ padėties/ pasitikėjimo ir pan netektis, kita vertus puiki patirtis, kurią galima ateityje išnaudoti daug sudėtingesnėse situacijose. Dar vienas pliusas – nereikia atsiskaityti su kreditoriais :]

Tai jei mes visi vienodi ir turim beveik tokias pačias smegenis, gal naudojam skirtingas jų dalis? Vienam sekasi matematika, kitas labai greitai mokosi kalbų, tai gal jei abu pasiektų kažkokią nenaudojamą smegenų dalį, tai sugebėtų pirštų spragtelėjimu įžiebti ugnį? Gal mes su savo švietimo sistema sėdim įstrigę 5 procentuose smegenų ir dar visi toj pačioj vietoj ir iš čia visos mūsų problemos?

Kodėl Rytų kultūroj tiek daug dėmesio skiriama meditacijai (minčių valymui bendrąją prasme)? Kodėl ten gyvena daugiausia ilgaamžių? Kodėl jų senoliai tokie lankstūs ir fiziškai aktyvūs? Kodėl ten dauguma žmonių miršta iš senatvės, o ne nuo ligų? Gal tame ir yra problema, kad jei išdrįstumėm išlipti iš savo 5 procentų, tai ir gyvenimas pagerėtų ir patys savo galimybes atrastumėm. Pamatytumėm, kad šaunumas ne „Būti kaip visi’ , o tikslus pasiekti?

„Išdrįsk įsivaizduoti, kad esi kur kas daugiau nei aplinkybių auka.“ Robin Sharma.  Vienuolis, kuris pardavė Ferrari.

Žymos:, , , , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Visuomenė | Komentarų: 2 »

Kaip sutaupyti laiko?

Sukūrė: Urbokida 2009-07-27

laikrodisLaiko trūksta visada, todėl bent retkarčiais pravartu atsiriboti nuo smulkmenų ir pamatyti visumą, kad ją įvertintum  ir suvoktum, kur slepiasi nereikalingas laiko praradimas. Kopiant į kalną prieš save pamatysi tik akmenis. Net užkopęs į viršūnę, gali nebepastebėti kalno didybės ir slėnio grožio, jei nė karto neatsisukai atgal. Kita vertus, jei kas kažkiek žingsnių sustosi ir atsigręši – įvertinsi kokį atstumą nuėjai, į kokį aukštį pakilai ir koks didingas grožis atsiveria Tau prieš akis. Pamatysi visumą. Todėl jei neturi tiek laiko, kad per dieną skirtum bent valandą skaitymui, savęs tobulinui, pamąstyk kur ir ką darai ne taip…

Žymos:, ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasvarstymai | Komentarai išjungti - Kaip sutaupyti laiko?

Gyvenimas savo dėžutėj

Sukūrė: Urbokida 2009-07-24

palapineSusėdom su generaliniu apie gyvenimą pašnekėt. Komandą aptarinėjam, kas motyvuotas, kas net nenori būti. Kaip žmonės šuolius gyvenime padaro. Apie A. Zuoką kalbam, kaip nuo nulio pradėjo ir iki kokių aukštumų užaugo. Kiek daug žino ir kaip stipriai iššūkių nebijo. Rizika gyvenimo stilium tapo. Daug tokių žmonių žinom, tačiau jie yra vienetai su bendru žmonių skaičium palyginus.

Generalinis mintis dėsto (ne pažodžiui): Visas pasaulis sudalintas kastomis. Manai Tau lengva būtų tapti „bomžu“? Netiesa. Aplinka žmogų laiko savo erdvėj ir nepaleidžia. Aplinka neleidžia nusiristi žemyn, bet neleidžia ir į viršų pakilti. Visas pasaulis remiasi tuo, kad arba Tu engi kitą, arba kažkas engia Tave. Vienintelis šansas yra užsilipti taip aukštai, kad engti galėtum tik Tu pats. Daugiau.

Žymos:, , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pardavimai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Gyvenimas savo dėžutėj

Kelias į finansinę laisvę. Bodo Schafer

Sukūrė: Urbokida 2009-07-22

bodo_site„Kaip išmokstama skraidyti, nardyti ar programuoti, taip kiekvienas, išmokęs esminius dalykus, gali kaupti turtą.“

Turtas tai nėra vien tik pinigai sąskaitoje, kurie gali paversti žmogų godžiu. Tai puiki galimybė galėti daugiau laiko praleisti su šeima. Tai galimybė keliauti į bet kurią šalį. Tai galimybė gyventi tokiuose namuose, apie kuriuos svajojat. Tai galimybė mažiau laiko sugaišti buičiai ir daugiau laiko skirti savęs tobulinimui, mokymuisi.

Bodo nuolatos akcentuoja – užsirašyk. Užsirašyk savo planus, užsirašyk norus, užsirašyk privalumus ir trūkumus. Užsirašyk, permąstyk. Skirk laiko savo norų įvardijimui. Įsivaizduok, ko nori. Vizualizuok savo mintis. Dažnai juk nėra laiko net susidėlioti savo norus. Ir norint iš tikrųjų išsiaiškinti ko konkrečiai nori, reikia pripratimo ir tam tikrų įgūdžių. Kas netikit, surašykit dabar bent 10 norų didesnių už šokolado plytelę. Sunkoka be patirties… Reikia nuolatinio darbo su savimi, kad žmogus sugebėtų iš tikrųjų analizuoti ir atvirai sau pasakyti, ko nori, ko bijo ir kaip žada spręsti/ bėgti nuo problemų. Daugiau.

Žymos:, , ,
Kategorijos: Ekonomika, Ieškojimai, Pardavimai, Pasvarstymai, Verslas | Komentarai išjungti - Kelias į finansinę laisvę. Bodo Schafer

Kas yra motyvacijos pagrindas?

Sukūrė: Urbokida 2009-07-16

motyvacijaNuo ko prasideda motyvacija? Kas yra tas stumtelėjimas (žiežirba), nuo ko kritiniu momentu komanda susivienija ir siekia tikslo? Tokiu momentu vadovas yra visiškai atsakingas už sėkmes ir nesėkmes, už bet kokį rezultatą ar jo nebuvimą. Jei kritiniu momentu komanda nuleidžia rankas, tai vadovo „nuopelnas“. Klausimas kaip vadovui neperspausti ir argumentuotai įrodyti, jog būtent dabar reikia įjungti aukštesnę pavarą ir, net jei viskas atrodo beprasmiška, judėti pirmyn?

Žymos:, , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pardavimai, Verslas, Verslo idėja | Komentarų: 1 »

Atsakomybė iki pirštų galiukų

Sukūrė: Urbokida 2009-07-13

startasGalų gale turėjau laiko permastyti kaip ką organizuoti ir pereinu prie DirbuSau reikalų.Urbokida liks socialinių problemų ar tiesiog gražių idėjų blogu, o didžiąją laiko dalį stengsiuos skirti DirbuSau reikalams.

DirbuSau idėja – būti atsakingam pačiam už save…

Žymos:,
Kategorijos: Ieškojimai, Verslas, Verslo idėja | Komentarai išjungti - Atsakomybė iki pirštų galiukų

Gėda. Naujas startas

Sukūrė: Urbokida 2009-06-19

mountain_morning3Leidau sau kelis straipsnius iš tamsios gyvenimo pusės :] Gerai, kad yra kas kumštelį į šoną ir sudrausmina – gana. Todėl manau, kad laikas taisytis. Senolių išmintis skelbia:

Kaip šauksi, taip ir atsilieps.

Ko ieškosi, tą ir rasi.

Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą.

Kai gyvenimas užkala juodai, bėgu iš namų :] Susitinki su žmonėm, sužinai, kad jų problemos daug didesnės arba kad jie labai gerai gyvena. Ir palengvėja. Arba man ne taip blogai, arba yra kam gerai :] Kai sužinai, lengviau nuspręsti kad gana gailėt savęs ir laikas ieškot sprendimų.

Ką gero šitoj raizgalynėj matau? Matau, kad žmonėms reikia vilties, būdo kaip mažiau išleisti pinigų. Kas sugebės tai parduoti, gerai papildys savo sąskaitą. Juk nereikia mitingų prieš valdžią, reikia realaus sprendimo. Vieni nori mažinti valdininkų armijas, kiti jau ruošiasi mitinguoti, kad negalima atleisti žmonių :] Tai kas teisus? Teisus tas, kuris sugeba pasirūpinti bet kokiomis sąlygomis pats savimi.

Jei žmogus nepriklauso nuo darbdavio malonės (kiek leis uždirbti), nuo valstybės išlaikymo (pašalpos ir pan), belieka nuosavas verslas. Verslas irgi priklauso nuo pardavimų. Jei nesigauna parduot, tai kas iš to verslo. Dar yra mokesčiai, dar yra inspekcijos ir valdininkai su poperiukais :] (pastebėjot, vis reikia grįžt prie to paties). Bet kas stovi už viso šito?

Atsakomybė.

Kiekvienas prisiimdamas atsakomybę, nebetenka teisės šaukti, kad kitas uždirba daugiau, kad kitam sekasi labiau, kad kažkas nepasirūpina manim, Tavim, kaimynu. Atsakomybė reiškia nuolatinį klausimą – ar padariau viską, ką galėjau, kad gaučiau, ko noriu?

Visada gyvenime yra du pasirinkimai: žemyn ir aukštyn. Ar kada stovėjot vietoj? Nebūna vietoj ir per vidurį nebūna. Visada yra kryptis, nes judėjimas ne pirmyn, visada bus judėjimas atgal. Reliatyvumo teorija :]

Mintys kol kas padrikos, konkrečių idėjų nėra, bet tikslų ieškojimas gali būti puiki kelio į priekį pradžia.

Žymos:, , , , ,
Kategorijos: Ekonomika, Ieškojimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Verslo idėja, Visuomenė | Komentarų: 2 »

Nuotykiai darbo biržoje

Sukūrė: Urbokida 2009-06-17

kilpaVakarykštis susitikimas su draugais galutinai įtikino – bet kuri sistema darys viską, kad įrodytų savo efektyvumą ir naudą, net jei yra parazitinė.

Visi žinom, kad krizė, ir jei ne patys tai bent pažįstami liko be darbo. Tai papasakosiu kaip mūsų vyriausybė taupo pinigus, padeda bedarbiams ir kaip jiems dar reikia mažinti išmokas.

Pirmiausia tampi bedarbiu, sužinai šitą malonumą iš darbdavio. Kokie jau ten santykiai susiklostė, manau, labai priklauso nuo abiejų pusių. Susitvarkai reikalus darbovietėj ir kitą dieną iš paties ryto pasipuošęs ir laimingas trauki į darbo biržą. Vistik įstaiga įkurta žmogui padėti, suinteresuota kuo greičiau įdarbinti, kad nebūtų švaistomi pinigėliai iš biudžeto.

Ateini ir sužinai, kad darbo birža nepriklauso E.valdžios sistemai. Vadinasi jokio bendravimo internetu, viskas tet-a-tet. Pateiki darbo sutartį, kurioje parašyta kokios išeitinės buvo sumokėtos, pagal kokį įstatymą atleistas ir kuri paskutinė Tavo darbo diena. Tada sužinai, kad čia ne dokumentas (oho!). Darbdavys pasirodo turėjo užpildyti kažkokią XXX formą. Įsiregistruoji darbo biržoj, bet dar ne kaip bedarbis, o kaip tuoj neteksiantis darbo. Keliauji pas darbdavį. Jei skyrybos nebuvo iš gražiausių, tai išvis ne į temą pas jį rodytis…. Na, bet ką padarysi. Susitvarkai. Kitą dieną vėl į darbo biržą. Kodėl kitą dieną? Nes tą pačią nebespėsi. Darbo birža yra biudžetinė įstaiga, per didelis greitis gali sudaryti įspūdį, kad kiti per lėtai dirba.

Galų gale užsiregistruoji, kad esi bedarbis. Nuostabu, nuo šiandien pradės skaičiuoti išmoką. Jei buvai nors kiek kvalifikuotas darbuotojas ir gavai algą didesnę nei minimumas, tai gauni išmokos maksimumą 1040Lt. Iš karto sužinai, koks esi niekam tikęs, kad tiek daug uždirbai, nes dabar reikės mokėti didelę išmoką. Kažkodėl Tavo minčių apie tai, kiek metų mokėjai mokesčius, niekas nesiklauso. Tada siunčia į kitą kabinetą. Ten išrašo knygutę. Joje vardas pavardė ir parašas, data, kada turėsi ateiti vėl. Dar privalai ateiti į valandos paskaitą, kurioje papasakoja, kad esi bedarbis ir darbo birža Tau labai padės.

Tai štai, tada kas mėnesį eini į darbo biržą. Ten nepriklausomai nuo Tau paskirto laiko bent valandą lauki kol Tave priims. Jei neateini, iš Tavęs atima išmoką. Jei ateini, klausia gal kartais buvai kokiam darbo pokalbį. Pasakai kur buvai.  Moteriškė apie kiekvieną darbo pokalbį parašo trumpą rašinėlį, atspausdina, duoda pasirašyti ir įsega į segtuvą.

Rašyčiau dar, bet atsibodo…. Kodėl negali Sodra pranešti darbo biržai apie tai, kad žmogus atleistas? Kodėl Darbo birža nebendrauja su VMI ir nežino, ar žmogus gauna atlygį pagal autorines sutartis? Koks skirtumas kokioj formoj surašyti duomenys, jei jie įvardinti aiškiai ir tiksliai? Anspaudas juk tas pats ant abiejų dokumentų. Kodėl darbo birža vis dar nėra prijungta prie E.valdžios ir negalima pateikti prašymo išmokai per ten? Gal tegu darbo birža būna pagalbininkė žmonėms, kurie nesugeba naudotis internetu? Ateini, sakai, kad nesugebu ir pamokina, kartu užregistruoja ir t.t. Kodėl darbo birža nėra ta sistema, kurioje kiekvienas darbdavys suinteresuotas paskelbti savo darbuotojo paieškos skelbimą? Kodėl tai nėra lankomiausias darbo paieškos puslapis? Kokia prasmė popieriukų spausdinimo, kad buvai darbo pokalbiuose? Gal statistiką iš segtuvų su kalkuliatorium skaičiuoja, į kiek pokalbių reikia nueiti, kad darbą gautum? O gal tiesiog labai naudinga turėti milžinišką aparatą, kuris pats sau prigalvoja funkcijų, nors realiai jos tik trukdo kitiems gyventi? Man įtarimas kyla, kad tokių institucijų ne viena ir ne dvi.

Kubiliau, nežinau kaip Tau sumažinti biudžetą. Ko gero ir vėl teks kelti mokesčius, mažinti išmokas. Paskaičiuokim, ką turim piniginėj. Dar turim, vadinasi galim ir atiduoti :]

Žymos:, , , , , , , ,
Kategorijos: Ekonomika, Ieškojimai, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 5 »

Vertybės ir tikslai

Sukūrė: Urbokida 2009-06-15

sea_sunsetMan didžiausia vertybė gyvenime yra ramybė, t.y. suvokimas, kad žinai, ko nori, žinai kaip pasieksi. Tiesiog, žinoti savo tikslą. Tada kažkaip paprasčiau.

Kadangi pastaruoju metu esu labai užsiėmus (tarsi taip būtų tik man vienai :]) vienintelės poilsio valandėlės yra už vairo. Kartais pagalvoju, kad labai gerai yra transporto kamščiai. Tiesiog atsiranda laiko pailsėti, „sustoti“ ir apmastyti: kur? ko? kodėl? ir kam išvis man to reikia?

Labai giliai įstrigo dar paauglystėj žiūrėta Gelbėtojų dalis. Įvyko nelaimingas atsitikimas jūroje. Gelbėtojas beplaukdamas su skęstančiuoju į krantą buvo srovės nunešti po tiltu. Ir atsitiko taip, kad nuo smūgio į vieną iš tilto atramų gelbėjamasis žuvo. Viso pasakojimo esmė: gelbėtojas pasielgė teisingai, nes jei taranuotas būtų gelbėtojas, o ne skęstantysis, nei vienas iš jų nebeturėtų vilties išsigelbėti. Tai viena iš geriausių pamokų gyvenime. Rūpestis savimi nėra egoizmas. Tai suvokimas, kad turi būti stiprus, jog padėtum kitiems. Šitos minties geriausias pavyzdys – Motina Teresė. Ji išmanė ne vieną kovos meno šaką, bet pasaulyje yra žinoma kaip gerosios žinios nešėja, žmogus, kuris pasaulyje matė tik gėrį. Kaip tapti tokia stipria, neįsivaizduoju… Matyt labai daug reikia turėti valios.

Kodėl apie tai rašau? Dabar kaip tik klausausi Mark Sanborn knygos „You Don’t Need A TITLE To Be A LEADER „. Kas keisčiausia, dauguma knygų, kuriose kalbama apie lyderystę, vadovavimą, milijonierius, turtą, finansinę laisvę ir pan yra ne apie pinigus. Net tos, kurių antraštė skelbia „How to think and grow rich“, net jos yra ne apie pinigus.  Nei viena iš jų nepasako, kaip ištikrųjų užsidirbti, o tik kaip ugdyti savo vertybes ir auginti valią.

Todėl kai pasaulis slysta iš po kojų, ypač kai nesiseka, labai verta perbėgti per savo tikslų medį ir išsiaiškinti, ar niekur nenukrypta, ar tikslai yra tie kurių norima dabar. Ar jie tikrai tiek vertingi, kad verta jiems gaišti laiką? Gal jau beldžiasi nauji?

Žymos:, , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Vertybės ir tikslai

Sudėlioti kirčiai

Sukūrė: Urbokida 2009-06-02

swimming_lion-lznp-7713Galima puikiai išmanyti teoriją, iki smulkmenų…. Žinoti kaip pasiekti savo tikslus, žinoti, ko nori ir …. nieko neturėti. Tiesiog pritrūksta sugebėjimo pajudėti iš vietos ir pradėti veikti.  Kartais  pasitikėjimas dingsta likus žingsniui iki tikslo.

Svarbu nepasiduoti paskutiniu momentu ir pasiimti, ko nori. Tai svarbus etapas, kurio negalima praleisti. Kai pritrūksta jėgų, man padeda labai realus pavyzdys. Tie, kas mėgsta vasarą maudytis vandens telkiniuose, manau sutiks.

Yra skirtingų žmonių. Vieni iš viso nesimaudo. Kiti eina į vandenį palengva. Treti šoka į vandenį ir šaukia kaip šalta. Bet visi įlipę į vandenį ir neapsisukę atgal į krantą, PRADEDA PLAUKTI.

Ar kada nors klausėte žmogaus: ar Tau pavyks pradėti plaukti? Juokingai skamba? Tuomet, kodėl klausiam: ar Tau pavyks baigti universitetą? Ar Tu susitvarkysi su šiomis pareigomis? Ar Tu sugebėsi susitvarkyti su verslu? Kur dingo klausimai: Ar Tu nori pabaigti universitetą? Ar Tu nori pradėti savo verslą? Ar Tu nori plėsti savo verslą? Jei sugebi plaukti upe, tai sugebėsi. Klausimas, ar nori sugebėti?

Pradžioj visada yra nejauku, nes situacijos yra nepatirtos, nepažįstamos. Tai kaip darbas su klientais. Bijau kliento, tai skambinu jam po 5 kartus per dieną, kol nustoju bijoti. Jis tampa toks pažįstamas, kad nebekelia baimės. Bet kokia nepažįstama situacija ilgainiui tampa atpažįstama ir jau būnam išmokę modelį kaip joje elgtis. Todėl daug naudingiau tyčia nukreipti veiksmus į tą sritį, kur nedrąsu, nes atsiveria naujos galimybės. Jei žmogus nuolatos yra komforto būsenoje, jis neieškos naujų idėjų, juk ir taip viskas gerai. Todėl nuolatos auginti savo komforto zoną, ją plėsti viena iš geriausių patirties investicijų gyvenime.

Esmė, suvokti koks  menkniekis yra pradėti veikti palyginus su tuo, ką gali gauti darydamas. Startuojam :]

Žymos:, , , , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Verslas | Komentarų: 4 »

Kodėl patiko Sidabrinės gervės 2009?

Sukūrė: Urbokida 2009-06-01

ingeborgadapkunaite3Lietuvos pramogų verslas, kas apima ir televiziją, masinius renginius, bendrą renginių kultūrą, manau dar tik pradeda pirmus žingsnius.  Todėl manau, neverta nusiminti ir graužtis, kad Eurovizijoj paimam paskutinę vietą. Žiūrint į LT pasirodymus, jų idėjinę pusę, manau, mes progresuojam :]

Jei norisi greitesnio progreso, tai galiu pasakyt labai stiprų argumentą, kodėl NE – nėra Lietuvoje aplinkos, kurioje išugdytumėm savo talentus. Nėra tiek išvystytas LT kinas, kultūros renginiai (kalbu ne apie meno lygį, o apie terpę jam pasireikšti), kad žmogus galėtų išmokti. Juk mokinys nors ir pralenkia savo mokytoją, tačiau žingsnio į priekį dydis labai priklauso nuo mokytojo sugebėjimo lygio. O jei palyginam su bendru kontekstu pasaulyje…. Prancūzija, Rusija turi šimtmetines renginių organizavimo tradicija. Graikija – 8000 m. prieš Kristaus gimimą ? Lietuva? Ir taip, ir ne…

Tai kodėl man patiko Sidabrinės gervės? Todėl, kad jose buvo Ingeborga Dapkūnaitė. Tarp visų nepatenkintų veidų, kuždėjimosi kaip kas apsirengęs ir bendros slogios nuotaikos žiūrovų kėdėse jos veide nuolatos žibėjo šypsena. Ji užlipus ant scenos sugebėjo šiltai ir draugiškai pristatyti Eugeniją Pliaškytę. Jokios ironijos, nepasitenkinimo, moralo apie neįvertinimą. Gal kaip tik dėl to Ingeborgai pavyko pasiekti to, kuo ji yra?

Žymos:, , , , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Menas, Visuomenė | Komentarai išjungti - Kodėl patiko Sidabrinės gervės 2009?

Blogatonas 2009

Sukūrė: Urbokida 2009-05-29

ziedaiPavėlavau kaip  reikalas, bet gal labai nesupyksit… manau, kad geriau vėliau nei niekada. PS: taisyklės tokios sudėtingos, kad neįsikirtau nei iš pirmo nei iš antro karto ir nusprendžiau kadangi vėluoju, tai bent su gera nuotaika atsiliepsiu :]

Lenkiu galvą ir didžiausiais komplimentais palydžiu

commonsense – pagarba vyrams už logiką.

marketer – ieškau naujienų apie marketingą, kartais būna ir etc.

žudykreklamą – malonūs žaisliukai.

Timas – jaunatviškas mąstymas.

Lengvi daiktai – moteriškos mintys apie pasaulio smulkmenas. Jokios politikos…. kai penktadienį galva plyšta po darbų – pats tas :]

Iš tikrųjų nuolatos skaitau vos porą blogų, bet dažniausiai užsuku čia ir pagal nuotaiką pasirenku :]

Visiems gero savaitgalio, nosis į viršų – vasara ateina :]

Žymos:, , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Blogatonas 2009

Ko Tu nori?

Sukūrė: Urbokida 2009-05-22

columbus_px600Labai paprastai išsisprendžia visos problemos, kai suvoki sprendimo esmę. Visi žmonės gali būti sudalinti į dvi grupes.

Kolumbo tipo žmonės. Kai Kolumbas sugalvojo, kad nori atrasti naują pasaulį, jis nežinojo, kur nukeliaus. Kai jis ten nukeliavo, taip ir nežinojo, kur atsirado. Kai jis grįžo namo, vis dar nežinojo, kur buvęs. Ir taip dauguma žmonių eina į darbą kiekvieną dieną.

Sėkmingi žmonės žino, kur eina,  ir žino, ko nori. Jie kaip strėlės – tiesiai į tikslą. Juk nežinant, kur taikinys sunku pataikyti.

Trūksta informacijos – pasiklausykit Brian Tracy (ir kt. lektorių) knygos „Leadership“. PS: audio knygų privalumas, tam nereikia skirti papildomo laiko. Keliauji į darbą ir klausais automobilyje. Kolegė klausosi ir važiuodama troleibusu per ausinukus. Prižadu, kad transporto priemonė rezultato neįtakos :]

Žymos:, , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pardavimai, Pasaulis, Verslas, Verslo idėja, Visuomenė | Komentarai išjungti - Ko Tu nori?

Šokiravo. Gali būti ir blogiau

Sukūrė: Urbokida 2009-05-19

neregeta_lietuva3Rinkimai. Media. Blogai. Žiniasklaida plačiąją prasme šiuolaikinėje visuomenėje.

Labai norisi ieškoti teigiamų dalykų mūsų šalyje, bet paskutinės savaitės išgąsdino, o sekmadienis – pirmadienis šokiravo.

1. Visa rinkiminė agatacija skirta vieno kandidato prastūmimui. Ar kandidatas(ė) yra gera(s) nevertinu, tiesiog konstatuoju rinkiminės agitacijos niuansus.

2. Rinkimų naktį TV išjungiau apie 23val. Toliau žinias bandžiau gaudyti internete ir spaudoj jau pirmadienio rytą.  Oponentai, kad ir pakritikuodami, tačiau  sveikino D.Grybauskaitę su pergale (V.Mazuronis, A.Butkevičius), siūlė remtis savo (V.Tomaševski) programa. Moterys oponentės, gal kiek ilgiau nesusitaikė su pralaimėjimu, tačiau neradau nieko, kas įžeistų D.Grybauskaitę. (PS: praleidau K.Prunskienę, gal kas jos komentaruose yra, tiesiog neskaičiau). Nei vieno oponento porinkiminiuose interviu neradau nepagarbos, nemandagumo D.Grybauskaitės atžvilgiu. Net A.Butkevičiaus pastaba dėl aštrios frazės iš D.Grybauskaitės, kad kiti dabar meldžiasi, jog būtų antras turas, man atrodo labai subtilus ir pataikantis į dešimtuką. Spauda jau prieš 10val ryto pradėjo pilstytis purvais. Kaip viskas blogai, kokia ji bloga ir pan. Ir žinoma vėl pavojus iš Rusijos. Ar įmanoma, kad šalis pradėtų kada nors veikti, jei žmogui dar nestartavus jis jau juodinamas? D.Mockus gerai atsakė – „kiek gali padaryti vienas žmogus?“.

3. Teisė balsuoti slaptai. Kas radot V.Adamkaus nors kokią reakciją į jo pasirinkimo paviešinimą, įdėkit į komentarus. Mane gąsdina tiek interpretacijos šia tema, kad pasirinktas vienas ar kitas kandidatas, tiek pagarbos klausimas.  Manau, kad kiekvienas turim teisę patys išreikšti savo nuomonę. Jei būtų norėjęs, būtų garsiai pasakęs už ką balsavo….

Neįsivaizduoju kuo reikia būti, kad LT sugebėti suvaldyti šią košę.

Yra minčių kurti LT judėjimą su konkrečiom, aiškiai išreikštom idėjom ir vertybėm. Kažką panaušaus į „Pilietis draugiškas savo šaliai“ ar pan. turit idėjų rašykit idėja@dirbusau.lt

Citata iš animacinio filmuko „Atlantida“ – „Pasiekus dugną, nieko nebelieka – tik kilti“. Pasakykit, kad jau dugnas …

Žymos:, , , , , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 2 »

Atradimas: įrodyti galima viską

Sukūrė: Urbokida 2009-05-14

… jei tik tam yra noro :]

Skaitau knygą po knygos, žiūriu filmus, skaitau straipsnius ir visur ta pati mintis. Jei norėsi, jei norą paversi troškimu, jei sieksi, tai ir gausi. Jei su kuo bandau padiskutuoti šia tema, man atsako – nesąmonė, čia sėkmės reikalas. Kodėl kiti dirba visa gyvenimą ir neužsidirba? Turėtų juk visi savo tikslus pasiekti.

Ir štai šiandien manau, kad radau atsakymą.

Bet kokios sėkmės (noro) pagrindas yra konkrečiai nusistatyti, kas yra sėkmė (noras).  Pvz.: noriu milijono litų savo X sąskaitoj. Sekantis žingsnis kaip aš to pasieksiu. Norėčiau ne paveldėti, ne laimėti, bet užsidirbti. Tada reikia nustatyti kada. Tarkim – per metus nuo šiandienos. 2010 metų gegužės 14 dieną mano sąskaitoje X bus 1 000 000,00Lt.

Na ir laukiam datos? Laukiam :] Mąstom nuolatos apie norimą milijoną :] O ką veikia mūsų smegenys, jei mes nuolatos jas judinam ir primenam savo tikslą? Tie kas žino kaip matuojamas informacijos kiekis arba kaip kuriami algoritmai supras iš karto, kitiems tebunie pažintis su tiksliaisiais mokslais :] Schema labai paprasta. Žmogus sukuria naujus dalykus, remdamasis tuo, ką žino. Ištikrųjų nieko naujo nesukuriama, tiesiog galimybės iš vienos vietos perkeliamos į kitą. Tuomet, jei nuolatos galvojam apie tikslą, mintys bėga užduodamos vis naujus klausimus ir ieškodamos naujų galimybių.100 klausimų neužteko gauti milijoną? Tuomet ieškom naujos galimybės, taip kol galų gale užsidirbsim.

schema1

Jei ne nuolatos tikslas prisimenamas, tuomet kiekvieną kartą iš naujo keliaujama nuo pirmo klausimo, nes smegenys bus pamiršę atsakymus ir joms reiks išnaujo keliauti per visą hierarchiją.

Jei iš viso negalvojam, nesikoncentruojam, tai smegenys niekada neužduoda klausimų, neieško nors vieno atsakymo TAIP. O jei net nežinom koks tikslas, tuomet ir negalvojam.

Kažkaip labai paprastai :]

Žymos:, , , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasvarstymai, Verslo idėja | Komentarų: 2 »

Bendravimas ar vienatvė?

Sukūrė: Urbokida 2009-05-11

atvaizd004Šeštadienį teko pabuvoti „FranceDanse Vilnius“ renginyje – „Pašėlęs svaigulys“.

Šokis sukrėtė. Žiūriu kaip vyras ir ekskavatorius šoka kartu ir darosi baisu. Matau, kad tai santykių aiškinimasis. Tai draugystė, meilė. Tai neapykanta. Aiškiai išreikštos emocijos. Neviltis ir  džiaugsmas.

Kartu apima baimė. Kur veda urbonizacija, jei draugystė užmezgama ne tarp žmonių ar bent žmonių ir gyvūnų, bet tarp žmogaus ir mašinos. Koks turi būti vienišas žmogus, kad tokius santykius suvoktų kaip reikalingus ir svarbius? O gal kito pasirinkimo jau nėra? Žmonės taip nutolo vienas nuo kito, kad nebemoka bendrauti?

Šokis pakerėjo ir įtikino. Tikėjaus daug mažiau, todėl likau pakerėta ir iki šiol šiurpas nueina per nugarą, prisiminus mašinos švelnius prisilietimus prie partnerio. Kontrastas tarp žmogaus ir mašinos suaštrina jausmus. Ypač dydžio skirtumas. Kai suvoki realų pavojų kaip greitai gali pasibaigti tokie santykiai vienu kaušo mostu. Labai sunku perteikti žodžiais, tai tiesiog reikia pamatyti.

Tiems, kad nematė, trumpas įrašas ankstesnių pasirodymų:

Žymos:, , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Menas, Pasaulis, Visuomenė | Komentarai išjungti - Bendravimas ar vienatvė?

Galvoti apie save – egoizmas?

Sukūrė: Urbokida 2009-05-07

froidasPraėjusiame amžiuje pasaulis buvo užsikrėtęs Z.Froido idėjomis. Visi rėmėsi savo EGO. Kas be nutiktų – viską stumiam per seksualinį (ne)pasitenkinimą ir dėl visų pasaulio bėdų kaltos vaikystės traumos. Kas teisus, kas ne – nežinau.

Tačiau manau, kad šiandiena yra žmogaus kaip asmenybės renesansas. Kažkas panašaus į Matrix Reloaded.  Nuo asmeninių problemų ir savęs aukštinimo nukreipiamas dėmesys į vertę. Atsiranda klausimas ar tikrai esi toks svarbus? Ar toks reikalingas? Jei XXa. leido eiti iš proto ir gyventi reikalaujant iš kitų, manau jau dabar svarstyklės lenkiasi į kitą pusę. Ką Tu gali duoti už tai, kad būtum pripažintas? Koks turi būti stiprus, šaunus, pasitikintis ir sugebantis, kad taptum vertu?

Jei LT žiniasklaida vis dar bando atlikti „blogų tėvelių“ pareigą sumenkinti bet kurį Lietuvos pilietį, o JAV – savąjį pakelti iki padebesų (prancūzams tai įgimta :] ), tai visuomenė po truputi pradeda atsigauti. Įsiklausykim, vis daugiau pasigirsta balsų: nesmugdykit. Vienas pažįstamas pasiūlė, kad kalbantis apie blogybes kompanijoje turi sumokėti kitiems po 100Lt, kad nustotų skleisti tas blogybes tolyn. Juk tam, kad namuose būtų vietos laimei, juos reikia iššluot nuo pesimizmo, apatijos ir cinizmo.

Vis daugiau žmonių be paskalų žiniasklaidos pradeda skaityt knygas. Ir senas, ir naujas. Net ne pigius romanus, bet tikras knygas. Pati atradau audio knygas, paprastoms neturiu laiko skaityti, tai dabar klausausi važiuodama automobiliu. Ir anglų kalbos mokaus, ir knyga perskaityta :] Jei kam reikia, galiu pasakyt iš kur gauti: nuo grožinės iki mokslinės.

Manau, kad krizė šiuo atveju išeis į gerą, nes žmonės peržiūrės savo vertybes. Kas svarbiau: vakaras praleistas su šeima ar straipsnis apie kažkieno batus… Vertę kuriantis darbas ar tuščiagarbiškumas? Manau, kad visur turi būti pusiausvyra ir kadangi visuomenė (bent kiek matau aplink) tapo besaike tuščia vartotoja, dabar pats laikas atrasti save ir kitus iš naujo, prisikelti naujam gyvenimui.

Žymos:, , , , , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Pasaulis, Visuomenė | Komentarų: 8 »

Modernas ir etno

Sukūrė: Urbokida 2009-05-05

japan-bullet-trainKodėl japonams pavyko moderną integruoti į etno kultūrą? Kodėl jie neturi priešpriešos tarp etno kultūros ir moderno? Kodėl modernas neišstumia etno kultūros ? Kodėl Lietuvoje nutiko atvirkščiai?

Puikiai pamenu istorijos pamokas: Japonija po II pasaulinio karo robotizavo pramonę. Fabrikuose buvo ne tik įdiegiamos automatinės linijos, bet kartu su rytine mankšta buvo dainuojama apie tai, kaip robotas padeda žmogui, bet jo nepakeičia. Buvo ieškoma būdų, kaip neatleisti darbuotojų, bet juos perkvalifikuoti, kad žmogus turėtų darbo vietą.  Tai buvo sisteminga politika, skirta išsaugoti visuomenės vertybes ir sukurti naujas, pagerinant žmogaus buitį ir gyvenimą.  Valstybė stengėsi ir stengiasi integruoti aukštąsias technologijas į kasdienį gyvenimą, į darbo aplinką. Tradicijos nekeičiamos, bet technologijos yra pritaikomos prie tradicijų. Labai didelį įspūdį paliko filmukas apie tai, kaip yra bendraujama su mirusiaisiais, kokios atliekamos apeigos. Kadangi japonai kremuoja mirusiuosius, nelieka kapo, kur būtų galima atlikti apeigas mirusiąjam atminti. Tam sukurtos programėlės, kurios padeda atlikti apeigas. Stengiamasi ne žmogų įsprausti į kampą, o panaikintą galimybę pakeisti kita. Juk žmogus šiuo atveju prie kompiuterio sėda užsidegęs smilkalus ir apsirengęs tautiniais drabužiais. Svarbu, kad jis vykdo savo pareigą nuoširdžiai.

verpsteKodėl situacija Lietuvoje yra atvirkščia? Ar dėl to, jog gyvenam gilia praeitimi? Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, baudžiava? Ar dėl to, kad savo etno kultūrą suprantam, tik kaip tautinius drabužius? Gal problema yra dažniausiai matomų liaudies antsamblių menkas profesionalumo lygis? (tikrai ne visų).

Šį savaitgalį teko būti  „Jaunystės“ dviejų choristų vestuvėse. Žinoma, choras atėjo jų pasveikinti ir kelias valandas leido pasidžiaugti suimprovizuotu koncertu. Jie užburia savo puikiu dainavimu. Ir svarbiausia, jog buvo pasirinktos būtent tautinės dainos.  Kai jos skamba iš profesionalų lūpų,  mąstymas pasikeičia kardinaliai ir nebelieka abejonių, kokia puiki yra mūsų etno kultūra. Norisi ją išsaugoti ir puoselėti.

Manau, ir Veronika Povilionienė ne kartą įrodė, kad etno muzika gali skambėti moderniai. Labai norėtųsi kuo daugiau projektų šia linkme. Gal šių metų dainų šventė dar labiau sustiprins šį požiūrį ir paskatins įsitraukti daugiau žmonių. Atsimerkim, juk mes galim dar daugiau.

Žymos:, , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Menas, Visuomenė | Komentarų: 1 »

Subjektyvi nuomonė apie Algirdo Karaliaus seminarą

Sukūrė: Urbokida 2009-04-30

algirdasVerta užsirašyti ir po metų kitų priminti Algirdui Karaliui 2009 balandžio 29 dieną ištartus žodžius, cituoju:

„Pasibaigus šiai krizei
80% Lietuvos žmonių gyvens prasčiau negu prieš krizę;
17% Lietuvos žmonių gyvens panašiai kaip ir prieš krizę;
3% Lietuvos žmonių bus laimėtojai.“

Vakar buvau nemokamam seminare, kuris realiai yra reklaminis ir skirtas pareklamuoti gegužės 1-2 dienomis vyksiantį seminarą. Iš tikrųjų mačiau Algirdą pirmą kartą. Buvau prisiklausiusi būtų ir nebūtų dalykų apie jį. Kad hipnozės meistras, kad vulgarus, kad sugebėjo užsidirbti milijoną per metus dirbdamas kitiems ir … be galo. Pamačius nuomonė – gera :]

Ištisai nepapasakosiu, bet trumpai:

1. Visiems žinomos tiesos, kurias kažkodėl supranta ne visi. Algirdas buvo Maximos parduotuvėj kai buvo Apsipirkimų naktis – 40% nuolaida visoms ne maisto prekėms. Sako, klausiu moteriškės, kam ji tiek daug perka. Ji atsako, aš sutaupiau 4000Lt. Algirdas klausia – o kiek išleidot? Atsako: 12 000Lt. Juokinga, bet pro ašaras. Algirdas klausia auditorijos: O kam jai tualetinio popieriaus už 8000Lt? Ką ji valgys po metų kai krizė įsivažiuos? Gal geriau neišleisti?

2. Visa aplinka stengiasi sugniuždyti. Žiniasklaida nieko daugiau neskelbia: Jūs bejėgiai, Jums nesigaus, Jūs mirštat, Jūs paralyžiuoti. Netiesa. Kas mes esam? Mes esam tie, kurie patys priima sprendimus. Nori išgyventi – išgyvenk. Kuo daugiau dirbsi, kuo daugiau ieškosi, tuo daugiau bus progų sėkmei ateiti pas Tave. Juk sėkmingiausi žmonės per savo gyvenimą išgyvena daug daugiau krizių nei kiti. Atitinkamai šie žmonės yra daug labiau pasirengę išgyventi krizes.

3. Ciklas. Kaip pasitinkam ir išgyvenam krizę? Seka maždaug tokia:

Atkaklumas (viskas bus gerai) → Šokas (kaip tai galėjo atsitikti?) → Pyktis  (kodėl tai atsitiko man?) → Derybos (po pykčio stadijos dažniausiai būna per vėlu) → Depresija (aš nieko nesugebu) → Apatija (aš nieko nenoriu) → Susitaikymas (prisitaikau prie to, ką turiu) → Eksperimentai (išgyvenimo paieškos) → Atradimai (naujų būdų, veiklų, tikslų atradimas) → Integracija (džiaugsmas naujuoju gyvenimu).

4. Kaip savo atkaklumą atblokuoti?

Pirma STOP. Atėjo bloga mintis. STOP. Gana baimių. Reikia ne bijoti, bet ieškoti atsakymų kaip spręsti problemas. Esmė nesileisti būti paralyžiuotam baimės.

Antra Pakeisk. Pakeisk blogas mintis teigiamomis. Padaryk, ką nors kvailo, kad organizmas nukreiptų mintis į save patį, o ne į baimę. Kam netinka šokis Arkikatedros aikštėj, galima tiesiog pasileisti muziką visu garsu. Kiekvienam pagal skonį, bet turi būti pakankamai stipru, kad nukreipti dėmesį nuo blogų minčių į teigiamas.

Trečia Priminimai. Pasistenk, kad visas pasaulis Tau signalizuotų: Tu šaunus, Tu laukiamas, Tau sekasi, Tu sugebėsi. Tai realizuoti galima nuo geltono lapelio ant monitoriaus iki vyro rytinio pabučiavimo… Tegu fantazija liejasi laisvai :]

Ketvirta Fokusuoti. Nuolatos galvoti – KO TU NORI? Mesti pašalines bereikalingas mintis ir galvoti – KO TU NORI?. Gana skaityti beverčius straipsnius, daryk. Trūksta motyvacijos, ieškok, kas motyvuotų. Jau užsimotyvavę – siek savo tikslų. Dabar. Einam. Darom. Veikiam. DABAR.

Penkta Mokytis. Nuolatinė treniruotė. Visko galima išmokti iš karto. Jei nori, galima viskas. Ne kiti, ne kitaip, ne ką pagalvos. Koks skirtumas, ką gali kiti? Svarbu, ką gali pats. Svarbu, koks esi pats. Svarbu, kas aš esu.

5. Vienintelė problema, kuri trukdo siekti tikslų yra įsitikinimas. Galvoji, kad nesugebėsi? Tikrai nesugebėsi. Galvoji, kad nepavyks? Žinoma, kad nepavyks. Juk Tu to nori. Bet jei galvoji, kad pavyks, tai ir pavyks. Kas kada nors mokėsi vairuoti, spėju 95% pradedančiųjų pirmą kartą pajudėjus buvo be proto baisu ir vienintelė mintis buvo – aš nesugebėsiu. Bet juk vairuojam :] Tai toks stiprus malonumas – vairuoti, jausti, kaip automobilis paklūsta ir šauniai laviruoja pagal Tavo komandas. Pirmyn.

Mini nusivylimai: pastaba tiems, kurie eis į mokamą seminarą. Laikausi nuomonės, kad lektorius turi kelti publiką iki savęs, bet ne iki jos leistis. Tai mano asmeninė nuomonė, tačiau „chaliava“, „čmo“, „chrenova““ ir etc neatrodo vertingi žodžiai. Atitinkamai ir Algirdui padėjusi ir trumpai pasirodžiusi jo pagalbininkė Inga Krukauskienė (verslininkė, motyvatorė, rašytoja) manau, kad veltui eikvojo laiką, nes didžiausia laiko dalis buvo skirta ne auditorijai, bet savęs iškėlimui. Lygiai taip buvo keista iš jos išgirsti:  svarbu kovoti ir siekti tikslų; verta net sukelti sau krizes, kad paskui iš jų vėl pakilti stipresniam, o tada įvardinti, jog L.Pinkevičius (RANGA IV) bankrutuoja ir jo sėkmė yra netikra, kad jis nevertas. Manau atvirkščiai, jei jis sugebės išlipti iš krizės ir įsivažiuos iš naujo, jis bus laimėtojas. O kritimai – laikina, juk krizė tai tarpas tarp sėkmingų laikotarpių. PS: prašau atkreipti dėmesį, kad tai asmeninė nuomonė, kuri gali nesutampti su Jūsų nuomone :]

Labai gera buvo išgirsti patvirtinimą: krizė yra vitaminai ateičiai. Krizė yra šansas konkurencijai su tais, kurie prieš krizę buvo labai dideli. Dabar jų tuoj nebeliks. Problema – rytoj netapti vienu iš jų :]

Reziumuoju – amžinojo variklio žmoguje paslaptis yra malonumas. Jei sieki to, kas pačiam yra malonu, tuomet siekti yra lengva. Jei siekimo kelias yra malonus, na tada viskas kaip sviestu patepta :]

Žymos:, , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pardavimai | Komentarų: 3 »

 
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos