Urbokida

Blaškaus po daržovių skyrių ir neišsirenku, ką pirkti. Šalia stovi dvi pensininkės ir kalbasi.

A: Žiūrėk, pomidorai po 12 litų.

B: Aha. Ką čia, dvylika litų… (stipri ironija balse). Todėl aš jų ir nesodinu.

Dažniausiai bet koks valstybinis užsakymas visuomenės yra suvokiamas kaip pinigų plovimas (iš asmeninės patirties archyvo), t.y. užsakymus vykdo draugai, dėdės ar kaimynai, nors ant kiekvieno kampo atsirastų po 100 anonimų, galėjusių padaryti geriau ir pigiau.

Jei viską galima padaryti pigiau (net už Maximą), kodėl tada pykstama, kad vyriausybė kelia mokesčius? Juk galim išgyventi ir už mažiau :] Norit?