Sveikinimai Berlyno sienos griūties dvidešimtmečio proga. Baisu vien nuo minties, kad taip buvo, kad siena stovėjo, kad visa Europa buvo padalinta. Kaip kas nors galėjo sugalvoti, kad yra tiek svarbus, jog gali nuspręsti kito žmogaus gyvenimo būdą ar judėjimo laisvę? Linkiu daugiau pasitikėjimo kitu, tikėjimo, kad žmogus pats sugebės pasirinkti teisingai, pats žinos, ko nori ir pats sugebės pasirinkti savo vertybes.
Skaičiau Dansu blogą apie motyvaciją, paskui CommanSence apie jos būvimą-nebūvimą ir ištikrųjų manau, kad kreivo neištiesinsi. Kodėl? Todėl kad net sovietų laikotarpis parodo, jei žmogus nori gyventi blogai, jis taip ir gyvens nepriklausomai nuo santvarkos, galimybių, rizikos… sąrašas begalinis. Bet kuriuo atveju, žmogus tikrai ras pateisinimą savo veiksmams.
Mačiau puikų filmą: Disco and Atomic War, Jaako Kilmi, 2009m Suomija, Estija. Filmas pasakoja apie Estiją devintame 20 amžiaus dešimtmetyje. Apie tai, kaip Talino gyventojai net sveikata rizikavo norėdami pasižiūrėti Suomijos televiziją. Jie gaminosi gyvsidabrio antenas, kad vaizdas būtų geresnis. Gyvsidabris labai lakus, todėl per trumpą laiką galima stipriai apsinuodyti jo garais. Filme su humoru pažvelgiama į tuos laikus. Tas ir smagiausia, kad apie absurdą realybėje kalbama su humoru. Skaityti daugiau.
Skaičiau