Urbokida

Vakar buvau puikioj parodoj, labai siūlau užsukti ir Jums. Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu vyksta trys parodos. Jos chronologiškai pateiktos, todėl labai padeda įsijausti į kontekstą. Kadangi galerijoje buvau pirmą kartą, tai kiek sunku buvo suprasti, kur eiti. Būtų naudinga pridėlioti rodyklių, bet galerijos naujumas, modernas ir savotiškas „šaltumas“  irgi kruia tam tikrą kontekstą. Man patiko.

Trumpai apie ekspozicijas:

3-5 nuotraukos (Vilniaus sidabro atspaudai). Gal be meninio išsilavinimo sunku suprasti… Bet gal tik man :]

Bet kita dalis… Likom sužavėti. Pasirodo LT autoriai jau kokiais 1960 metais tokius modernus išdarinėjo, ką MTV savo animacijoj tik apie 2000 metus pradėjo naudoti. Iš tikrųjų reikia savo akimis pamatyti. Aprašyme radau, kad vyksta M.K.Čiurlionio paroda. Praktikoj radom, vos kelis jo darbus, bet labai daug kitų autorių įspūdingų darbų. Daug litografijos ir ofortų, medžio raižinių (kas labiau domisi grafika). Buvo ir tapybos darbai. Skluptūra. Sužavėjo sovietinis realizmas su rūsčiais traktorininkais :] D.Narkevičiaus batai „Per ilgai ant pakilos“.

Kas prajuokino? Šaltojo karo modernizmas. Vyresnieji gal atsimins „Likimo ironija arba po pirties“ (rus. Ирония судьбы, или С лёгким паром!). Ten įžangoje pasakoja apie Čeriomuškų kaimą. Kaip jis buvo nugriautas ir vietoj jo pastatytas gyvenamasis kvartalas (Maskva), o tada kiekviename socialistiniame mieste buvo pradėta statyti po tokį rajoną, kuriame būtų tokie patys namai, su tokios pačios spalvos laiptinėmis… ir pasaka be galo apie gražų rytojų. Tai NDG yra demonstruojamas reklaminis klipas šito rajono statyboms. Vien dėl šito verta nueiti į parodą.  Nežinau, ar vaikams būtų įdomu, bet paaugliai jau tikrai ras įdomių niuansų ypač Sovietinio bloko ir Amerikos „absurdų“ Šaltojo karo dailėje. Ir vieni, ir kiti gerokai persistengė.

Skanaus :]

Kas yra diskriminacija? Kas yra riba, po kurios tampama nacistu? Kada nepatikimas tampa neapykanta? Šią vasarą klausiaus pranešimo apie pasakas. T.y. apie tautosakines arba autorines garsias pasakas pasaulyje (Raudonkepuraitė, Tris paršiukai, Buratinas ir daugelis kitų). Tyrimo išvados – absoliuti dauguma pasakų yra diskriminacinio pobūdžio, todėl neturėtų būti skaitomos vaikams.

Manau, kad pasakose yra surinkta žmonių patirtis. Tai gyvenimo bendruomenėje taisyklių perdavimas iš kartos į kartą. Bendravimo normos, vertybės suliejamos į istoriją.  Dabar man sako, kad šios pasakos yra diskriminacinės.  Negaliu patikėti. Kiek teko bendrauti su senoliais, kurie buvo ištremtiį Sibirą ir suspėjo grįži, jie turi gan savitą nuomonę šia tema. Jie išgyveno Sibire, net sugebėjo ten užsidirbti ir sugrįžti į Lietuvą. Jie prisimena tuos laikus be pykčio, jie niekam nenori keršyti. Prisimena skaudžiai, bet nėra neapykantos ar pykčio. Manau, kad šiandieninė visuomenė daugiau pyksta nei tie, kuriems iš tikrųjų yra dėl ko. Todėl negaliu sutikti, kad ši visuomenė nori perduoti ateities kartoms diskriminacijos idėją.

Lazda turi du galus. Ko ieškosi, tą ir randi. Gal problema ne kas pasaką seka, o kas jos klausos? Pabandykim paieškoti. Kaip pavyzdį siūlau paanalizuoti pasaką „Eglė Žalčių karalienė“. Apie ką ji? Mergina buvo apgauta apsukraus jaunuolio  Žilvino, kuris klasta privertė ją ištekėti. Su laiku Eglė pamilo Žilviną. Šis turėjo sadistinių polinkių ir neleido jai susitikinėti su šeima. Visgi Eglė buvo kantresnė ir rado būdą kaip apgauti savo vyrą. Moterys nusiteikusios prieš vyrus ir linkusios susivienyti veikdamos prieš juos. Kurgi nuveda tos moteriškos gudrybės? Problemų sprendimo imasi broliai. Jie geriau žino, ko Eglei reikia ir ko ji nori.  Nesvarbu, kad tiek vaikų kartu sugyventa, kad sutaria šeima puikiai. Žilvinas yra per prastas, todėl broliai nužudo nepatikusį žentą. Nesiseka tai Eglei, kur kas nori ten uždaro. Žilvinas jūroj, giminė žemėj. Eglė, ko gero, pripratus ar tiesiog linkusi į mazochizmą, dėl to pasiverdžia medžiu kartu prigriebdama ir savo vaikus.

Reziumuoju.

1. Daugiausiai kliūna jauniausiems, nes jie mieliausi ir gražiausi.

2. Bet kas gali nuspręsti už kitą su kuo tuoktis ir kaip gyventi, ko norėti. Ypač artimiausi žmonės.

3. Žudyti yra vienas iš geriausių būdų išreikšti savo nuomonę.

4. Likimas baudžia nuskriaustuosius (broliai dalgiais užkapojo, bet jų niekas nenubaudė).

5. Kaltieji nusitempia su savim ir nekaltus (medžiais pavirsta ir broliai, kurie tylėjo, ir Drebulė, kuri viską išpasako, ir Eglė, kuri norėjo pamatyti savo šeimą ir su vyru laimingai gyventi).

6. Sadismas ir polinkis įkalinti kitus yra perduodamas genais.

7. Šeima yra priešas numeris vienas (1-2 ir 6 tai įrodo).

Šitaip mąstant galima dar daugiau rasti priežasčių, dėl ko ši pasaka netinkama edukacijai. Lazda turi du galus. Ko ieškosi, tą ir randi:  amžinos meilės ir atsidavimo istoriją arba žmogaus teisių pažeidimus.

Jei žmogui nepatinka kokia nors tautybė, tai dar nereiškia, jog jis nacistas. Jei aziatų akių forma atrodo prastokai, tačiau patinka jų žandikaulis, ar čia rasizmas? Slovakai tingūs, bet labai svetingi, ar čia nacizmas? Graikai triukšmingi, bet turi puikią virtuvę ir jos tradicijas? Ką tai reiškia? Rasizmą? Nacismą? Tiesiog nuomonę?

Matyti skirtumas, vadinasi – pažinti. Gilintis reiškia įsisavinti. Jei nebus skatinama konfrontacija, tuomet atsiras vietos sutarimui. Ir galbūt bus gerokai įdomiau ieškoti, ką gražaus ir prasmingo pasaka norėjo pasakyti :]