Urbokida

…kol neatmuša bet kokio noro gyventi.
Kritika skatina tobulėti. Ji įvardija trūkumus, privalumus. Parodo taškus, kuriuose reiktų tobulėti. Ji – vertingas naujų minčių šaltinis. Tai naujos idėjos, savęs per išraišką suvokimas.

Kita vertus, būtų smagu, kad kritika prie žemės nepritrėkštų. Paskutiniu metu pastebiu, jog vis daugiau žmonių linkę pastebėti tik juodąją gyvenimo pusę. Ko ieškai, tą randi. Ši frazė turėtų būti jau atsibodusi nuolatiniams skaitytojams, tačiau tai tiesa. Jei nuolatos kryptingai ieškoti trūkumų, tuomet tiesiog nebeliks laiko pastebėti privalumus.

Nesvarbu, kas vyksta Lietuvoje, tai yra lydima komentarų, juodinančių bet kokią veiklos apraišką. Išvis neįsivaizduoju kaip pradėti veiklą Lietuvoje. Reikia būti tiek stipriu žmogum, kad sugebėti nereaguoti į purvą ir juodas emocijas iš aplinkos. Aplinkos, kuri turėtų būti vartotoju. Kalbu ne tik apie naujus prekybos centrus, bet apie meną. Juk žiūrovas (skaitovas ir kita) yra meno vartotojas. Lygiai tas pats su architektūra, verslo paslaugomis. Viskuo.

Sveikas protas, objektyvus vertinimas yra labai gerai. Labai šaunu mokėti neidealizuoti. Nesuprantu, kam reikia viską maišyti su purvais? Pakelkim akis, pavasaris. Įsileiskim jį. Pastebėkim, tai kas yra gražu. Mano kiemo žalia veja nutūpta kirų. Kai įvažiuoju automobiliu į kiemą, jie pakyla tarsi milžiniška balta banga. Kiekvieną kartą jaučiuos kaip pajūryje. Tai smulkmena, tačiau ji priverčia nusišypsoti. Pirmyn, leiskim sau tokią prabangą.

Gėris, džiaugsmas skatina augti, atveria žmogų naujoms idėjoms. Įsileiskim, pamatykim, tapkim turtingesni ir pinigais, ir vidum. Juodindami kitą ir patys nekylam, ir kitam neleidžiam, o galėtumėm rasti naudos sau tarp eilučių. Jei gaila kitam, tai nesidalinkim, bet ribodami kitą, ištikrųjų tik stabdom save. Nejaugi norim įstrigti prie žibalinės lempos?

————————–***

Reziumė: Ieškau žmonių, kurie norėtų pastebėti ir rašyti apie tai, kas pasaulyje vyksta gražaus. Ne idealizuoti, tačiau atrasti ir gražąją medalio pusę. Visus besidominčius siūlau siųsti savo straipsnių bandymus ar straipsnius, esė adresu: ideja@dirbusau.lt . Projektas turėtų startuoti šių metų liepos 14 dieną. Tikiuos – anksčiau :]

Kas yra diskriminacija? Kas yra riba, po kurios tampama nacistu? Kada nepatikimas tampa neapykanta? Šią vasarą klausiaus pranešimo apie pasakas. T.y. apie tautosakines arba autorines garsias pasakas pasaulyje (Raudonkepuraitė, Tris paršiukai, Buratinas ir daugelis kitų). Tyrimo išvados – absoliuti dauguma pasakų yra diskriminacinio pobūdžio, todėl neturėtų būti skaitomos vaikams.

Manau, kad pasakose yra surinkta žmonių patirtis. Tai gyvenimo bendruomenėje taisyklių perdavimas iš kartos į kartą. Bendravimo normos, vertybės suliejamos į istoriją.  Dabar man sako, kad šios pasakos yra diskriminacinės.  Negaliu patikėti. Kiek teko bendrauti su senoliais, kurie buvo ištremtiį Sibirą ir suspėjo grįži, jie turi gan savitą nuomonę šia tema. Jie išgyveno Sibire, net sugebėjo ten užsidirbti ir sugrįžti į Lietuvą. Jie prisimena tuos laikus be pykčio, jie niekam nenori keršyti. Prisimena skaudžiai, bet nėra neapykantos ar pykčio. Manau, kad šiandieninė visuomenė daugiau pyksta nei tie, kuriems iš tikrųjų yra dėl ko. Todėl negaliu sutikti, kad ši visuomenė nori perduoti ateities kartoms diskriminacijos idėją.

Lazda turi du galus. Ko ieškosi, tą ir randi. Gal problema ne kas pasaką seka, o kas jos klausos? Pabandykim paieškoti. Kaip pavyzdį siūlau paanalizuoti pasaką „Eglė Žalčių karalienė“. Apie ką ji? Mergina buvo apgauta apsukraus jaunuolio  Žilvino, kuris klasta privertė ją ištekėti. Su laiku Eglė pamilo Žilviną. Šis turėjo sadistinių polinkių ir neleido jai susitikinėti su šeima. Visgi Eglė buvo kantresnė ir rado būdą kaip apgauti savo vyrą. Moterys nusiteikusios prieš vyrus ir linkusios susivienyti veikdamos prieš juos. Kurgi nuveda tos moteriškos gudrybės? Problemų sprendimo imasi broliai. Jie geriau žino, ko Eglei reikia ir ko ji nori.  Nesvarbu, kad tiek vaikų kartu sugyventa, kad sutaria šeima puikiai. Žilvinas yra per prastas, todėl broliai nužudo nepatikusį žentą. Nesiseka tai Eglei, kur kas nori ten uždaro. Žilvinas jūroj, giminė žemėj. Eglė, ko gero, pripratus ar tiesiog linkusi į mazochizmą, dėl to pasiverdžia medžiu kartu prigriebdama ir savo vaikus.

Reziumuoju.

1. Daugiausiai kliūna jauniausiems, nes jie mieliausi ir gražiausi.

2. Bet kas gali nuspręsti už kitą su kuo tuoktis ir kaip gyventi, ko norėti. Ypač artimiausi žmonės.

3. Žudyti yra vienas iš geriausių būdų išreikšti savo nuomonę.

4. Likimas baudžia nuskriaustuosius (broliai dalgiais užkapojo, bet jų niekas nenubaudė).

5. Kaltieji nusitempia su savim ir nekaltus (medžiais pavirsta ir broliai, kurie tylėjo, ir Drebulė, kuri viską išpasako, ir Eglė, kuri norėjo pamatyti savo šeimą ir su vyru laimingai gyventi).

6. Sadismas ir polinkis įkalinti kitus yra perduodamas genais.

7. Šeima yra priešas numeris vienas (1-2 ir 6 tai įrodo).

Šitaip mąstant galima dar daugiau rasti priežasčių, dėl ko ši pasaka netinkama edukacijai. Lazda turi du galus. Ko ieškosi, tą ir randi:  amžinos meilės ir atsidavimo istoriją arba žmogaus teisių pažeidimus.

Jei žmogui nepatinka kokia nors tautybė, tai dar nereiškia, jog jis nacistas. Jei aziatų akių forma atrodo prastokai, tačiau patinka jų žandikaulis, ar čia rasizmas? Slovakai tingūs, bet labai svetingi, ar čia nacizmas? Graikai triukšmingi, bet turi puikią virtuvę ir jos tradicijas? Ką tai reiškia? Rasizmą? Nacismą? Tiesiog nuomonę?

Matyti skirtumas, vadinasi – pažinti. Gilintis reiškia įsisavinti. Jei nebus skatinama konfrontacija, tuomet atsiras vietos sutarimui. Ir galbūt bus gerokai įdomiau ieškoti, ką gražaus ir prasmingo pasaka norėjo pasakyti :]