Urbokida

Nuo ko prasideda motyvacija? Kas yra tas stumtelėjimas (žiežirba), nuo ko kritiniu momentu komanda susivienija ir siekia tikslo? Tokiu momentu vadovas yra visiškai atsakingas už sėkmes ir nesėkmes, už bet kokį rezultatą ar jo nebuvimą. Jei kritiniu momentu komanda nuleidžia rankas, tai vadovo „nuopelnas“. Klausimas kaip vadovui neperspausti ir argumentuotai įrodyti, jog būtent dabar reikia įjungti aukštesnę pavarą ir, net jei viskas atrodo beprasmiška, judėti pirmyn?

Gyveni ir mokais. Pasiseka – lipi aukštyn. Nesiseka – ieškai, ką daryti, kad pradėtų sektis. Nežinau, kas dėsis dar aukščiau, tačiau kai šiek tiek pakyli – iš komandos nario tampi vadovu – viskas apsiverčia. Iš vienos pusės labai šaunu. Galima planuoti, daryti įtaką tikslų siekimui, veiklos principams, skatinti idėjas. Atsirinkti idėjas iš bendro katilo. Kita vertus, nebesi toks pats komandos narys ir lieki vienišas. Aukštesniems vadovams esi pavaldus. Taigi – pavaldinys. Savo komandai esi vadovas, todėl nebesi toks pats kolega koks buvai.

Štai čia atsiranda problema, dėl ko atskiras kabinetas su vaizdu į miestą ne taip stipriai džiugina. Ankstesnis langas buvo į parkingą, tačiau tuomet buvo su kuo pasijuokti iš besiparkuojančių :] Dabar galima be ausinių klausytis, kokios tik noriu muzikos.

Nesiskundžiu, tiesiog norisi pereinamojo laikotarpio. Priprasti, įsivažiuoti ir pajusti, kad pasiekiau, ko norėjau. Pasidžiaugti ir keliauti toliau :]

PS: sorry, visai nebelieka laiko blogui… Laikinai :]

Kaip gauti daugiau nei turi? Leisti uždirbti tam, kuris Tau algą moka :]

Labai nuoširdžiai per gyvenimą lipu karjeros laiptais. Ariu, mokaus, dirbu, prisiimu atsakomybę. Jei nematau atsako, keliauju toliau, jei matau, kad įdomu abiems pusėms, spaudžiu iš savęs, kiek galiu. Patinka :]

Norisi daugiau ir daugiau. Ne tik pinigų, bet veiklos, galimybių. Kuo daugiau darai, tuo labaiu matai amplitudę, kurioje gali būti reikalingas. Kuo daugiau padarai, tuo labiau norisi būti įvertintam. Bėda, kad jei dirbi kitam, daugiausia gali gauti tik tiek , kiek šefas nori Tau sumokėti. Kita vertus, kuo šefas daugiau uždirba, tuo noriau linkęs dalintis. Jei šefas niekada nenori dalintis, tai jau seniai laikas iškeliauti. Kitu atveju, reikia rasti būdą kaip jam uždirbti daugiau :]

Grįžtam į šiandieną. Krizės, nuotaikos nėra, oras blogas. Kaip uždirbti daugiau? Kelti našumą. Ne tą našumą (kolegoms iš TOC), kur ataskaitose matosi, o tą realų, kur pelno eilutėj parodomas.

Bėda, kad kai esi vidurinės grandies vadovas, tai labai tarkuoja iš visų pusių… Kai tik pavaldus esi, labai ramu. Norisi į aukštesnes pareigas, tačiau šefas paburbėjo ir išėjo. Atsakomybės minimaliai. Namo po darbo parkeliauji ir ramu. Bet kai Tave spaudžia iš viršaus rezultatų, o iš apačios komanda gailiom akim žiūri, vėl…. nei persiplėšt, nei kaip. Bet gyvenam, nesitaškom :]

Štai ruošiuos šiandienos susirinkimui ir turėsiu savo kolegoms paaiškinti, kaip dabar visiems sunku.  Kaip reikia padaryt, kad įmonė turi uždirbti daugiau, tada ir mes gyvensim geriau. Kaip įrodyt, kad darbuotojo sėkmė mažiau arba lygu įmonės sėkmei…