Kaip visada darbų iki kaklo.  Sergu ir leidžiu sau prabangą dirbti iš namų. Kažkam atrodys, kad nesaugau savęs, jog gyvenimas vertas daugiau. Tiems galiu pasakyti – tikrai vertas. Vertas žinoti, ko sieki ir tai gauti. Va dėl to ir dirbu sirgdama, kad kai pasveiksiu galėčiau vyrą pakviesti į pasimatymą.

Labai įtempta šita savaitė. Matau tai iš kolegų, iš klientų, iš draugų ir partnerių, todėl sveikinu visus su prasidėjusiu šildymo sezonu (bent Vilniuje, Žirmūnuose) ir linkiu neužmigti žiemos miegu.

Gero savaitgalio. Atsipūskit. Po tokios savaitės galima sau tai leisti :]

Taip nutinka ir darbo nebetenki… Atrodė, kad tai tas darbas, kurio ieškojai, kad tai darbas, kuris padeda išgyventi ir… jo nebėra.

Kas tokiu atveju nutinka pirmiausia – ištinka panika. Apie krizės etapus labai puikiai yra pasakojęs A.Karalius savo seminare. Po ilgo laikotarpio savijauta keis fazes ir žmogus susitaikys su netektimi, pradės judėti pirmyn. Kokiu greičiu ir kryptimi žmogus keliauja, tai jau jo apsisprendimas, visgi laikas eina ir paprasčiausiai pats gyvenimas neleidžia nesikeisti. Vieni ritasi žemyn, kiti palūžta ir sustingsta, o treti atranda naujas sferas ir galimybes. Daugiau skaitykite Dirbusau.lt