Urbokida

Galima puikiai išmanyti teoriją, iki smulkmenų…. Žinoti kaip pasiekti savo tikslus, žinoti, ko nori ir …. nieko neturėti. Tiesiog pritrūksta sugebėjimo pajudėti iš vietos ir pradėti veikti.  Kartais  pasitikėjimas dingsta likus žingsniui iki tikslo.

Svarbu nepasiduoti paskutiniu momentu ir pasiimti, ko nori. Tai svarbus etapas, kurio negalima praleisti. Kai pritrūksta jėgų, man padeda labai realus pavyzdys. Tie, kas mėgsta vasarą maudytis vandens telkiniuose, manau sutiks.

Yra skirtingų žmonių. Vieni iš viso nesimaudo. Kiti eina į vandenį palengva. Treti šoka į vandenį ir šaukia kaip šalta. Bet visi įlipę į vandenį ir neapsisukę atgal į krantą, PRADEDA PLAUKTI.

Ar kada nors klausėte žmogaus: ar Tau pavyks pradėti plaukti? Juokingai skamba? Tuomet, kodėl klausiam: ar Tau pavyks baigti universitetą? Ar Tu susitvarkysi su šiomis pareigomis? Ar Tu sugebėsi susitvarkyti su verslu? Kur dingo klausimai: Ar Tu nori pabaigti universitetą? Ar Tu nori pradėti savo verslą? Ar Tu nori plėsti savo verslą? Jei sugebi plaukti upe, tai sugebėsi. Klausimas, ar nori sugebėti?

Pradžioj visada yra nejauku, nes situacijos yra nepatirtos, nepažįstamos. Tai kaip darbas su klientais. Bijau kliento, tai skambinu jam po 5 kartus per dieną, kol nustoju bijoti. Jis tampa toks pažįstamas, kad nebekelia baimės. Bet kokia nepažįstama situacija ilgainiui tampa atpažįstama ir jau būnam išmokę modelį kaip joje elgtis. Todėl daug naudingiau tyčia nukreipti veiksmus į tą sritį, kur nedrąsu, nes atsiveria naujos galimybės. Jei žmogus nuolatos yra komforto būsenoje, jis neieškos naujų idėjų, juk ir taip viskas gerai. Todėl nuolatos auginti savo komforto zoną, ją plėsti viena iš geriausių patirties investicijų gyvenime.

Esmė, suvokti koks  menkniekis yra pradėti veikti palyginus su tuo, ką gali gauti darydamas. Startuojam :]

Verta užsirašyti ir po metų kitų priminti Algirdui Karaliui 2009 balandžio 29 dieną ištartus žodžius, cituoju:

„Pasibaigus šiai krizei

80% Lietuvos žmonių gyvens prasčiau negu prieš krizę;

17% Lietuvos žmonių gyvens panašiai kaip ir prieš krizę;

3% Lietuvos žmonių bus laimėtojai.“

Vakar buvau nemokamam seminare, kuris realiai yra reklaminis ir skirtas pareklamuoti gegužės 1-2 dienomis vyksiantį seminarą. Iš tikrųjų mačiau Algirdą pirmą kartą. Buvau prisiklausiusi būtų ir nebūtų dalykų apie jį. Kad hipnozės meistras, kad vulgarus, kad sugebėjo užsidirbti milijoną per metus dirbdamas kitiems ir … be galo. Pamačius nuomonė – gera :]

Ištisai nepapasakosiu, bet trumpai:

1. Visiems žinomos tiesos, kurias kažkodėl supranta ne visi. Algirdas buvo Maximos parduotuvėj kai buvo Apsipirkimų naktis – 40% nuolaida visoms ne maisto prekėms. Sako, klausiu moteriškės, kam ji tiek daug perka. Ji atsako, aš sutaupiau 4000Lt. Algirdas klausia – o kiek išleidot? Atsako: 12 000Lt. Juokinga, bet pro ašaras. Algirdas klausia auditorijos: O kam jai tualetinio popieriaus už 8000Lt? Ką ji valgys po metų kai krizė įsivažiuos? Gal geriau neišleisti?

2. Visa aplinka stengiasi sugniuždyti. Žiniasklaida nieko daugiau neskelbia: Jūs bejėgiai, Jums nesigaus, Jūs mirštat, Jūs paralyžiuoti. Netiesa. Kas mes esam? Mes esam tie, kurie patys priima sprendimus. Nori išgyventi – išgyvenk. Kuo daugiau dirbsi, kuo daugiau ieškosi, tuo daugiau bus progų sėkmei ateiti pas Tave. Juk sėkmingiausi žmonės per savo gyvenimą išgyvena daug daugiau krizių nei kiti. Atitinkamai šie žmonės yra daug labiau pasirengę išgyventi krizes.

3. Ciklas. Kaip pasitinkam ir išgyvenam krizę? Seka maždaug tokia:

Atkaklumas (viskas bus gerai) → Šokas (kaip tai galėjo atsitikti?) → Pyktis  (kodėl tai atsitiko man?) → Derybos (po pykčio stadijos dažniausiai būna per vėlu) → Depresija (aš nieko nesugebu) → Apatija (aš nieko nenoriu) → Susitaikymas (prisitaikau prie to, ką turiu) → Eksperimentai (išgyvenimo paieškos) → Atradimai (naujų būdų, veiklų, tikslų atradimas) → Integracija (džiaugsmas naujuoju gyvenimu).

4. Kaip savo atkaklumą atblokuoti?

Pirma STOP. Atėjo bloga mintis. STOP. Gana baimių. Reikia ne bijoti, bet ieškoti atsakymų kaip spręsti problemas. Esmė nesileisti būti paralyžiuotam baimės.

Antra Pakeisk. Pakeisk blogas mintis teigiamomis. Padaryk, ką nors kvailo, kad organizmas nukreiptų mintis į save patį, o ne į baimę. Kam netinka šokis Arkikatedros aikštėj, galima tiesiog pasileisti muziką visu garsu. Kiekvienam pagal skonį, bet turi būti pakankamai stipru, kad nukreipti dėmesį nuo blogų minčių į teigiamas.

Trečia Priminimai. Pasistenk, kad visas pasaulis Tau signalizuotų: Tu šaunus, Tu laukiamas, Tau sekasi, Tu sugebėsi. Tai realizuoti galima nuo geltono lapelio ant monitoriaus iki vyro rytinio pabučiavimo… Tegu fantazija liejasi laisvai :]

Ketvirta Fokusuoti. Nuolatos galvoti – KO TU NORI? Mesti pašalines bereikalingas mintis ir galvoti – KO TU NORI?. Gana skaityti beverčius straipsnius, daryk. Trūksta motyvacijos, ieškok, kas motyvuotų. Jau užsimotyvavę – siek savo tikslų. Dabar. Einam. Darom. Veikiam. DABAR.

Penkta Mokytis. Nuolatinė treniruotė. Visko galima išmokti iš karto. Jei nori, galima viskas. Ne kiti, ne kitaip, ne ką pagalvos. Koks skirtumas, ką gali kiti? Svarbu, ką gali pats. Svarbu, koks esi pats. Svarbu, kas aš esu.

5. Vienintelė problema, kuri trukdo siekti tikslų yra įsitikinimas. Galvoji, kad nesugebėsi? Tikrai nesugebėsi. Galvoji, kad nepavyks? Žinoma, kad nepavyks. Juk Tu to nori. Bet jei galvoji, kad pavyks, tai ir pavyks. Kas kada nors mokėsi vairuoti, spėju 95% pradedančiųjų pirmą kartą pajudėjus buvo be proto baisu ir vienintelė mintis buvo – aš nesugebėsiu. Bet juk vairuojam :] Tai toks stiprus malonumas – vairuoti, jausti, kaip automobilis paklūsta ir šauniai laviruoja pagal Tavo komandas. Pirmyn.

Mini nusivylimai: pastaba tiems, kurie eis į mokamą seminarą. Laikausi nuomonės, kad lektorius turi kelti publiką iki savęs, bet ne iki jos leistis. Tai mano asmeninė nuomonė, tačiau „chaliava“, „čmo“, „chrenova““ ir etc neatrodo vertingi žodžiai. Atitinkamai ir Algirdui padėjusi ir trumpai pasirodžiusi jo pagalbininkė Inga Krukauskienė (verslininkė, motyvatorė, rašytoja) manau, kad veltui eikvojo laiką, nes didžiausia laiko dalis buvo skirta ne auditorijai, bet savęs iškėlimui. Lygiai taip buvo keista iš jos išgirsti:  svarbu kovoti ir siekti tikslų; verta net sukelti sau krizes, kad paskui iš jų vėl pakilti stipresniam, o tada įvardinti, jog L.Pinkevičius (RANGA IV) bankrutuoja ir jo sėkmė yra netikra, kad jis nevertas. Manau atvirkščiai, jei jis sugebės išlipti iš krizės ir įsivažiuos iš naujo, jis bus laimėtojas. O kritimai – laikina, juk krizė tai tarpas tarp sėkmingų laikotarpių. PS: prašau atkreipti dėmesį, kad tai asmeninė nuomonė, kuri gali nesutampti su Jūsų nuomone :]

Labai gera buvo išgirsti patvirtinimą: krizė yra vitaminai ateičiai. Krizė yra šansas konkurencijai su tais, kurie prieš krizę buvo labai dideli. Dabar jų tuoj nebeliks. Problema – rytoj netapti vienu iš jų :]

Reziumuoju – amžinojo variklio žmoguje paslaptis yra malonumas. Jei sieki to, kas pačiam yra malonu, tuomet siekti yra lengva. Jei siekimo kelias yra malonus, na tada viskas kaip sviestu patepta :]

Peržiūrėdama lankytojų sąrašą, radau vieną užklydųsį iš google paieškos: „kur dėti pinigus“. Va čia tai mintis. Iš pradžių kilo pasipriešinimas. Galvoju – kaip gali būti, kad žmogus nežino, kur juos dėti. Turi pinigų ir nežino, kur dėti? O va paskui susimąsčiau….

Jei naktį važiuoti automobiliu neapšviestais keliais, matyti tik tiek, kiek siekia automobilio šviesos. Įjungi ilgąsias ir jau matai daug toliau. Jei naudoti pinigus tik pagal savo patirtį, tuomet fantazija tikrai nebus tokia laki, kokia galėtų būti apjungus daugiau žmonių patirtį.

Kita vertus lyg ir norėtųsi už pinigus kažką gauti… daugiau pinigų, namą, perlus, kelionę oro balionu aplink pasaulį… Juk pinigus padėti galima ir į svetimą kišenę, galbūt tam, kuriam labiau reikia arba kuris žino kur dėti pinigus :]

Gera yra mokytis. Dairais, daug sužinai, pats vertingesnis tampi :]

Ar tikrai?

Jei nueiti į bet kokį profesinį forumą, būtinai bus komentaras: „Žmonės mano, kad bet kas gali tvarkyti XXX, juk kitko bet kas nedaro?“. XXX – buhalterija, IT, reklama, vadyba…. bet kuri veiklos sritis.

JAV yra normalu keisti profesiją sulaukus net ir 60 metų, kai lyg ir liko pora metų iki pensijos. Japonai pasirenka profesiją ir jos laikosi įsikibę visą gyvenimą.  Lietuva, manau, savo požiūriu artimesnė Japonijai, tačiau kiek liberalesnė.

Viena vertus, nuoseklumas yra labai gerai, nes žmogus nuolatos gilindamasis į tą pačią sritį, įgyja siaurą pažinimo sritį visumos prasme, tačiau labai gilią savo srityje. Geresnio specialisto nerasi. Kita vertus žmogus užsidaro rėmuose, kurie nebūtinai jam priimtini.

Netaikau šios savokos visiems ir be išimčių. Tikrai yra dalis žmonių, kuriems labai įdomi jų sritis ir jie net nenori domėtis „pašaliniais“ dalykais. Ir tikrai yra dalis žmonių, kurie negali ties jokia sritimi apsistoti, vis blaškosi ir ieško, kas jiems gali būti įdomu.

Vis gi keisti profesiją, kas tris dienas , nebūtinai protinga, tačiau susmigti į vieną sritį taipogi ne labai teisinga. Juk nebelieka erdvės naujoms idėjoms. Remiantis žydrųjų vandenynų teorija, labai naudinga išmanyti ne tik savo sritį, bet ir gretimas, artimas sritis. Jas apjungus, galima sukurti naują rinką. Tai daug paprasčiau nei perimti rinką iš jau esančių jos dalyvių.

Argumentas, kad reikia puikiai išmanyti savo sritį, kad kilti karjeros laiptais taipogi silpnas. Jei puikiai išmanai savo sritį, nėra dėl ko paaukštinti, tačiau jei labai gerai išmanai savo sritį, tačiau jau išmanai ir aukštesnio laiptelio sferą, tuomet durys atviros.

Žmonės, kurie nuolatos mokosi, nepriklausomai nuo amžiaus turi didesnį bagažą žinių už savo kolegas, už bendraamžius, už to paties lygio darbuotojus ar vadovus. Nuolatinis lipimas net ir per save, paskatina veikti.  Gali, nori – padarysi. Nebūtina perspausti. Jau vien įvardintas noras  stumia veikti ir siekti rezultatų, todėl jei nori, verta pabandyti ir atrasti :]

Ieškojau praktinių patarimų kaip mokytis greičiau, kaip tapti ypač kūribingu. Po visos dienos ieškojimų turiu pastebėti, kad beveik visi siūlo tą patį.

Pateikiu santrauką:

1. Išmok atskirti reikalingą informaciją nuo neesminės.

2. Galvoti apie save kaip apie genijų ir nuolatos stengtis juo būti.

3. Reikalauti iš savęs daugiau nei iš kitų.

4. Suvokti, kad pasiekimams nėra ribų ir visada galima sužinoti daugiau.

5. Klasikinis švietimas žlugdo kuriamąją galią.

6. Išsaugok kilusias idėjas net jei dabar jos atrado beprasmės. T.y., neleisk joms pasimesti tarp minčių. Tam puikiai tiktų užrašų knygutė ar pan.

7. Klausk. Kiekvienas klausimas kelia dar daugiau klausimų, todėl kiekvienas jų žadina vis daugiau idėjų.

8. Nuolatos mokytis. Ieškoti, tobulėti. Būk atviras naujovėms.

9. Naudokis abiem smegenų pusrutuliais, logika ir menu, vienu metu.

10. Išplėsk akiratį, išplėsk pasaulio ribas. Pakeisk savo kasdienį laikraštį. Jei esi bankininkas lankyk šokių pamokas… Įsigilink į tai, apie ką žinai labai nedaug. Pasuk nauju keliu važiuodamas iš darbo namo…

Beieškodama, atradau įdomų dalyką: beveik visi savo straipsniuose paminėjo Einšteiną ar bent įsidėjo jo nuotrauką :]