Pravers visiems, kam kartais reikia padirbėt su grafika. Kas smagiausia, akd nieko nereikia instaliuoti ir gali pasiekti bet kur, kur yra internetas :]

Jei neklyst, šis žaislas veikia netgi offline’u. Galimybių ganėtinai daug, bent už paint’ą tikrai daugiau :D

Visiems skanaus: SUMO Paint! Platesnė informacija kaip naudotis yra čia.

Sos! Prašau, padėkit rasti kompetetingos LT žiniasklaidos. Per diena perbėgu per 5-8 naujienų protalus. Kartais tiesiog būnu pavargus ir norisi skaityt lietuviškai, kad nereiktų per daug galvoti. Vis gi, nors kiek galvot norisi. Per visus šiandienos portalus radau tuos pačius 6 straipsnius. Na ne žodis žodin – antraštės pakeistos, tačiau apie tą patį.

Kažkaip žinių apie Zvonkę nebėra, tai bent dėl šito atsigaunu! Bet norisi daugiau. Realios analizės, realios kritikos, užtarnautų pagyrų. Kur visa tai dingo?

Kažkada, gudžiais jaunystės laikais, buvau užsisvajojusi stoti į žurnalistiką. Prisimenu stojamąjį kaip stiprų išbandymą. Egzaminuotojai tiesiogine prasmine tikrino ar žmogus atsilaikys. Stengėsi sudirbti iš paskutiniųjų.  Spaudimas buvo labai stiprus. Dabar puikiai suprantu kodėl šitaip elgtasi. Tačiau kodėl atlaikę tokį stojamąjį, šiandienos žurnalistai rašo visiškas blevyzgas?

Gal iš tikrųjų yra ir labai gerų analitikų ir publicistų? Gal aš tiesiog ne ten ieškau? Įmeskit tuomet, ką skaitot Jūs. Būčiau labai dėkinga :]

Kiek reikia laiko, kad malonumas taptų kasdienybe?

Metų? Savaitės? Dienos? Ar tai priklauso iš ko gauni tą malonumą :] ?

Pradedi dirbti naujam darbe. Viskas įdomu, pradžioj kiek per mažai apkrovos, paskui jų vis daugėja paskui ateina darbų pikas kai išvis nieko nespėji (darbų daug, įgūdžiai dar nesusiformavę). Na, žinoma, ateina laikotarpis kai viskas nusistovi ir ateina šiokia tokia pusiausvyra. Ir ups…. ateina nuobodulys. Lygiai kaip su mėgstamu patiekalu ar daina. Jei klausysies per dažnai, iškart atsibos. Man tam prireikia kokių pusantrų metų, kad jau pradėčiau dairytis ko nors įdomiau, bent naujų pareigų. Daina atsibosta per kokias tris savaites. LT žinių portalai su „nerealiom“ naujienom – per pusvalandį.

O štai vyras jau daugiau nei trejus metus kiekvieną darbo dieną neša man į lovą kavą. Pasaka. Iki šiol nepripratau! Kiekvienas rytas kaip dovana :]

Gyvenam, nerimaujam. Kai kas gal ir ne …. Pinigų mažėja. Iš pažįstamų girdžiu tik apie atleidimus, vėluojančius arba nemokamus atlyginimus. Skaitau straipsnius kaip kitose šalyse vyriausybės rūpinasi savo piliečiais ir komentarus (ko gero jie nieko nežino apie Graikiją, Islandiją ir pan) ir kaip seimas nesirūpina mumis.

Visai neseniai skaičiau knygą, kurioje buvo paminėta idėja, jog jei labai trūksta pinigų, vadinas jų reikia duoti kitiems ir pinigai sugrįs su kaupu. Čia kaip vaikystėje girdėtose pasakose, kur už gera atsilygina geru. Kas keisčiausia, kad tiksliai žinau, kad autorius paaukojo labai dideles sumas pats! Dideles net ir jam pačiam :]

Tai ir pamąsčiau … Kodėl vietoj skundo nepradėjus patiems ką nors daryti? Sakau gal kurti naują verslą? Va tik idėjos trūksta su optimistiniu požiūriu. Man atrodo, kad Lietuvoj tai būtų pati reikalingiausia prekė – teigiamas savęs ir kitų vertinimas :]

Sekant penktadienio įvykius….

Labai stebiuosi šiuolaikine masine kultūra, kuri norėdama įtikti žiūrovui ritasi žemyn kulversčiais. Atitinkamai elgiasi ir žiniasklaida. Tokių menkinančių, stumenčių žemyn straipsnių kiekvienam portale dešimtimis. Kodėl paskui stebimasi, kuomet į mitingą susirenka jaunuolių grupė, kuri ko gero išvis nesupranta, kas vyksta tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikoje, ir akmenimis apmėto seimą…. Dar juokingiau, kad jie patys turės sumokėti 2 milijonus litų, kad padengtų nuostolius ir kažkas dar užsidirbs iš to :]

Nuo vaikystės, kiek pamenu, buvo kalama į galvą „Neišsiskirk“, „Neišsišok“, „Patylėk“. Ir mokykloj, ir iš suaugusių tos pačios tiesos – Būk toks kaip visi! Net klasiokės šaipydavosi iš tų, kurios neturėjo lenkiškų „apteškių“.  Kas buvo kviečiamas pas direktorių ant kilimėlio už juodai lakuotus nagus, auskarus nosyje, vaikinai už ilgus plaukus ir pan, tas supras apie ką kalbu. Juokingiausia, kad būtent tie žmonės vėliau arba puola labai žemai, arba tampa asmenybėmis, tampa lyderiais. O tie, kurie „buvo kaip visi“, taip ir liko vidutinybėmis.

Mokyklose dabar vyrauja idėja – mokslas kaip žaidimas. Išmoksime žaisdami. Iš patirties žinau, kad nuolatinis darbas ir pastangos žinias paverčia įgūdžiais, tikrai nežaidimas. Viena yra dvejų metų vaikas, kuriam žaidimas vienas iš geriausių mokymosi metodas. Tačiau net penktokas yra ganėtinai savarankiškas žmogus. Prisiminkim Mocartą, penkiametį genijų. Prisiminus Enšteiną, kuris iki 9erių metų nesugebėjo išmokti skaityti, bet pakeitus mokymosi metodus, tapo vunderkindu :] Žinios pačios savaime neturi vertės, jei negali būti pritaikomos. Tam, kad žmogus laisvai sugebėtų savo žinias taikyti, jis turi turėti įgūdžius.

Todėl kai visa sistema nukreipta į žmogaus menkinimą siūlyčiau keisti sistemą, o ne kaltinti tautiškumą nesugebėjimu lyderiauti. Problema išvis nesusijusi tautybe, odos spalva ar dar kuo nors. Problema savęs vertinime ir pagarbos kitam stoka. Svarbiausia, akd galim ateitį kurti tokią kokios norim. Jei norim tapti dideliais, tokiais ir tampam. Kiek pamenu 2008 geriausio jaunojo verslininko titulą gavo neregys. Manau, įrodymų, kad norint galima iššokti aukščiau bambos, yra daugiau negu reikia :]

Gal laikinai neaktualus… bet man patiko :]

Fizikai turi seną gerą tradiciją – susitikti kas 14 mlrd. metų ir paleisti dalelių greitintuvą.

Aplink visi tik ir kalba, kaip nieko nespėja, koks įtemptas šiandienos gyvensenos ritmas. Netiesa, neįtemptas, arba žurnalistai atlyginimą gauna už simbolių skaičių straipsnyje.

Skaitinėju Delfi.lt portalą ir radau ten įdomų straipsnį. Kadangi esu vilnietė ir man labai rūpi šildymo kaina, o ypač kaip ją sumažinti, galvoju, ir aš pasidomėsiu.

Viskas lyg ir ok. Straipsnis užtektinai išsamus. Pasakojama, kad žadama statyti šiukšlių deginimo gamyklą. Galimi variantai, kur ji galėtų būti statoma. Tik straipsnio pabaigoje yra nurodoma, kad jei norit pasiskaityti plačiau, turit susirasti Aplinkos apsaugos ministerijos puslapį, jame susirasti tokią ir tokią nuorodą ir nuėjus ten, nueiti dar ten…..

Galvoju, gal mūsų vyriausybė sugalvojo, kaip ir estai, IT raštingumą gerinti? Dėl to ir tiesioginių nuorodų nėra. Nueisi į google, susirasi puslapį….. Gal net Ctrl+F kombinaciją išmoksi. Visgi smagu, kad rūpinasi :]

Važiuoja keturi IT adminai automobiliu. Važiuoja iš taško B į tašką A. Važiuoja, važiuoja ir užgeso. Bando užvesti, vieną kartą, antrą kartą. Nesiseka. Sėdi visi tyli…. ir tada vienas:

-Klausykit, o dabar visi išlipam ir vėl sulipam!

Tie, kas dirba su kompiuteriu visą dieną, o ypač programuotojai, manau labai įvertins – WorkRave (parsisiųsti galima iš čia). Jau trečią dieną naudojuosi ir negaliu atsidžiaugti. Dar ir mini mankštą padarau. Kolegos pradžioj juokės, dabar kartu mankštinas.

Tiesiog pagal mano pačios sudarytą planelį, ši programėlė užrakina kompą ir kelioms minutėms tenka eiti pasivaikščioti :] Pasaka kaip smagu ;}

Ar niekada nebuvo apmaudu dėl paskubom ištarto žodžio? Net liduką ant monitoriaus užsiklijavau „Tylos“.

Kai žmogus domisi viskuo ar bent yra plataus akiračio, tuomet tampa sunku su niekuo nesidalinti savo žiniom. Gal žinoma nekiekvienam, bet ekstravertams labai sunku …

Sužinau ką nors įdomaus ir galvoju papasakosiu kolegoms. Kadangi turiu vieną amžinai viskuo nepatenkintą, tuomet kyla labai karšta diskusija, kuri baigiasi ausinėmis ir visu garsu paleista muzika. Sunkiausia, kai žmonės dėl savo problemų kaltina kitus ir taip norisi pasakyt, kad jie neteisūs. Arba kai iš anksto nusprendžia, kad nepasiseks.

Darbe sugalvojom, kad kas kelis mėnesius būtų šaunu išeit į miestą su kolegom pažaisti boulingo ar dar ko. Tuoj pat atsirado „viskuo nepatenkintas kolega“, kuris buvo tikras, kad niekas neorganizuos ir neis….. Keisčiausia, kad mes kaip tik tarėmės kaip eisim.

Gal kas žinot, kaip išmokt patylėt tokiose situacijose? Nes blogas nepadeda…. Vistiek noris balsu pasakyt :]

Per šių naujųjų šventimą su draugais diskutavom įvairiom temom, kol pamiršę krizes prisiminėm teisėsaugą. Apie tai, kad žmonės, turintys daug pinigų, išsisuka nuo bausmės dėl netobulos teisėsaugos sistemos – tiesa. Liūdna, bet tiesa. Tačiau kaip pagerinti sistemą? Bet kuri lazda turi du galus… Draugas pasiūlė, kad reiktų žmogaus, kuris būtų … pavadinkim „Dievo pirštas“. Jis imtų ir nurodytų – šitas kaltas. Ir tada tyliai tyliai įvykdom teisingumą be teismo. Kaltasis nubaustas. Auka, jei dar gali, džiaugiasi įvykdytu teisingumu. Tačiau „Dievo pirštas“ tik žmogus. Kas jei jis suklys?

Esu labai arši kovotoja už žmogaus teises. Mano manymu, geriau nenubausti kalto, negu nuteisti visiškai nekaltą. Žinoma iškart stojau prieš. Jei kas matėt „Deivido Geilo gyvenimą“, manau sutiksit. O šiandien perskaičiau verslo žiniose straipsnį apie tai, kad britų teisėsauga jau galės skaityti savo gyventojų kompiuteriuose esančią informaciją, el. laiškus, pokalbius ir pan.  Natūralu, kad visuomenė negerbia žmogaus teisių, nes išmoksta to iš mažens. Jei valstybė gali perskaityt mano laiškus, kaip galiu sakyt kitiems, kad nelystų į mano asmeninį gyvenimą? Kad gerbtų kitą žmogų? Jo nuomonę ir požiūrį? Maniau, kad demokratija – ne ribojimas, o savo paties laisvės ribų pažinimas, dalinimasis laisve.

Manau, kad daugumai valstybių reiktų pasiredaguoti savo santvarkos apibrėžimą.