Urbokida

Kategorijos archyvas: 'Pasvarstymai' Kategorijos

Kas atsakingas už senatvės gerovę?

Sukūrė: Urbokida 2010-10-12

Pasaulį slegia badas, neturtas. Gresia klimato atšilimas, dėl kurio kils dar aibė kitų problemų. Pasaulio mokslininkai vieningai sutaria, kad svarbiausia šių problemų priežastis yra žmogus ir jo veikla Žemėje. Jei būtų mažiau žmonių, tuomet ir bado problema taptų nebe opi. Visa virtinė argumentų, dėl ko žmonių populiacijos sumažėjimas yra naudingas Žemės gamtai ir išlikimui.

Žmogus turi ir kitų interesų be Žemės gamtos išsaugojimo. Pavyzdžiui tautybės išsaugojimas. Jei lietuvių mažės, tai į Lietuvą emigruos žmonės iš kitų šalių. Asimiliuosis ir ilgainiui jie taps nei lietuviais, nei savo šalies tautiniais atstovais. Juk šiandienos Lietuvos lenkai, rusai jau nebekalba tokia kalba kaip ja kalbama Maskvoje ar Varšuvoje. Čia daug niuansų, kodėl taip yra, bet visgi Lietuvoje gyvenantys kai kuriuos dalykus perima iš vietinių, o kai kuriuos vietiniai perima iš atvykėlių. Bet dabar ne apie tai.

Senstant populiacijai ir turint tokią socialinės apsaugos sistemą kaip mūsų, iškyla rimta problema, jog nebėra kam išlaikyti šiandien remtinų asmenų. Juk didelis skirtumas kiek pensininkų turi išlaikyti vienas dirbantis – penkis, dešimt, šimtą. Kuo greičiau mažėja populiacija, tuo ji greičiau sensta. Vadinasi santykis didėja. Kaip elgiasi valstybė? Siūlo didinti gimstamumą. Va čia, aš be žado. Valstybė siūlo prisigimdyti vaikų, kad jie ateityje išlaikytų savo tėvus. Kuo gims daugiau vaikų ir išgyvens iki pensijinio amžiaus, tuo reiks daugiau jų išlaikyti. Ar tai logiška?

Nepamenu pavadinimo, tačiau yra apysaka ar romanas iš mokslinės fantastikos žanro, kuriame pasakojama apie tai, kaip žmonės sugalvojo stabdyti nusikalstamumą. Buvo sukurtas robotas-paukštis, kuris sulaikydavo žmogų, kuris pavyzdžiui norėdavo nužudyti kitą. Ilgainiui situacija pasikeitė taip, kad šie robotai neleido nė piršto pajudinti, nes tuomet būtų užmuštas koks nors mikrobas. Tada Žmonės sukūrė robotus, kurie naikintų ankstesniuosius. Naujieji irgi priėjo iki absurdo, tada buvo sukurti dar naujesni robotai ir taip pasaka be galo… Valstybė siūlo lygiai tokį patį sprendimą. Didinkime populiaciją, kad šiandien būtų lengviau, o rytoj didinsim, kad ryt būtų lengviau. Ar tikrai sprendimas yra geras, jei jis kuria naujas dar didesnes problemas? Iš serijos: pasiskolink, kad skolas atiduotum :]

Kodėl nesiūloma patiems žmonėms spręsti problemų? Juk sodra ne krikštamotė fėja ir visų norų neišpildys. Kodėl žmonės nemokinami ir neskatinami patys rūpintis savimi?

Šiandien be galo populiaru skatinti kaupti pensiją fonduose. Tai tikrai geriau negu nieko nedaryti, nes sėkmės atveju bent kažką žmogus turėtų. Nesėkmės atveju ir taip tų pinigų nebūtų sukaupęs… Tai realiai galutiniam variante pralošusių nėra. Tie, kurie nori kažką daryti, turėtų būti skatinami rūpintis savimi. Kodėl pasiėmus paskolą, t.y. prisiėmus didelę riziką, buvo kompensuojamos palūkanos? Kodėl tiems, kurie patys užsidirbo ir be paskolos nusipirko butą nebuvo kompensuojamos išlaidos? Kodėl tiems, kurie nuomojasi nemokama kompensacija? Juk nuoma yra verslas, nuo kurio mokami mokesčiai, kodėl nėra kompensacijų? PS: jei kažkas nemoka mokesčių valstybei tai kriminalas, o ne ekonomika.

Tai grįžkim prie pensijų. Jei žmogus per visą savo gyvenimą kiekvieną mėnesį atsidėtų po 10lt nuo savo 18-ų iki 62-ųjų metų imtinai, tai 63 gimtadienį jis turėtų sukaupęs 5400Lt. O jei po 100lt? 54 000Lt. Jau ir neblogai :] Čia kalbam tik jei pasidėtų ir nieko neveiktų. Net jei paprasčiausiai pasidėti metinį indėlį, jau suma didėtų, ką jau kalbeti apie investavimą. Žinoma, kad visi nebus investavimo asais. Gal ne visiems ir reikia tuo užsiimti, bet užtenka tik atsidėti po nedidelę sumą kiekvieną mėnesį ir jau matosi rezultatas. Kodėl tai nėra siūloma kaip sprendimas? Užauginti vaiką reikia daug daugiau nei 100lt per mėnesį.

Yra tokia pasaka apie varną. Jis turėjo tris vaikus ir po vieną nešė juos per ežerą. Skrenda varnas su vyriausiuoju varniuku per ežerą ir klausia:

– Sūnau, kai Tu užaugsi, o aš pasensiu ir nebepajėgsiu skraidyti, ar neši mane taip, kaip aš nešu dabar Tave?

– Nešiu, nešiu, – atsako mažasis.

Varnas ėmė ir išmetė varniuką į vandenį, grįžo atgal ir pasiėmė vidurinįjį sūnų.

– Sūnau, kai pasensiu ir nebepajėgsiu skraidyti, ar neši mane taip, kaip aš nešu Tave?

– Nešiu, nešiu, – atsako vidurinysis.

Ir vėl varnas ėmė ir išmetė į vandenį varniuką. Grįžo atgal ir pasiėmė jauniausiąjį sūnų.

– Sūnau, kai pasensiu ir nebepajėgsiu skraidyti, ar neši mane taip, kaip aš nešu Tave?

– Ne, Tėve, kai užaugsiu nebegalėsiu tavęs nešti, nes turėsiu savo vaikus nešti taip, kaip Tu dabar mane neši.

Moralas: žiaurūs vaikų ir tėvų santykiai? Manau, kad ne. Tiesiog, nemanau, kad tėvai norėtų užkrauti tokią naštą savo vaikams. Juk tokiame amžiuje labiausiai norėtųsi turėti nepriklausomybę elgtis taip kaip nori, daryti tai ką nori ir už kiek nori.

Todėl nemanau, kad Kinija turėtų leisti savo gyventojams turėti daugiau nei vieną vaiką argumentuojant, jog kažkam reikia išlaikyti ateities pensininkus. Tai ne argumentas. Jei jaudinamasi dėl visuomenės sugebėjimo išlikti, tai jau kita kalba. Įdomu būtų patyrinėti kaip pasikeistų valstybės ir visuomenės vystymasis, jei absoliučią jos daugumą sudaro vienturčiai. Kokios bus pasekmės? Daugiau nesantuokinių vaikų? Daugiau abortų? Savižudybių? Ar daugiau savimi besirūpinančių, sveikų žmonių? Bet kuriuo atveju ar gimstamumas didės ar mažės, populiacijos kitimo kryptis neišspręs pensijų mokėjimo klausimo. Kiekvienas pasirūpinti savimi galime tik patys.

Žymos:, ,
Kategorijos: Ekonomika, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 1 »

Ar verta pirkti nekilnojamą turtą?

Sukūrė: Urbokida 2010-09-08

Kažkaip analitikai labai daug šneka apie vertes. Tik apie vertes. Kiek butų kainos kilo, kiek nukrito. Jie kalba taip, tarsi butas/namas būtų akcijos. Apskritai ar gali būti investicija į nekilnojamąjį turtą, jei nežadi jo naudoti komerciniais tikslais? Jei būste žadam gyventi… tai tik išlaidos. Išlaidos paskolai, jeigu ją ėmėm, išlaidos komunaliniams mokesčiams, išlaidos remontui, išlaidos draudimui ir t.t. O kur pajamos? Kur įgijama vertė? Kokia vertė? Jei butas neparduodamas, tai koks skirtumas kiek jis kainuoja popieriuje? Jei nuo būsto vertės priklauso mokesčiai (kas ir vėl yra tik išlaidos), tuomet svarbu, bet jei – ne? Išlaidos nėra investicija. Tai lyg ir darosi aišku, kad jei norit daryti investicijas, būsto, gyvenimui jame, pirkti nevalia. Geriau nuomotis, jei jau reik kažkur gyventi.

Kodėl nuomotis? Juk tiek daug problemų sukelia nuomotojas. Pvz.: norit pasikabinti paveikslą ir negalit. Reikia klausti nuomotojo ar galima. Kiek kartų žadat kabinti paveikslus? Kasdien du metus iš eilės? Pasieškokit konstrukcijų, kurios puikiai atrodo ir tik su dviem skylėm sienoje leidžia pakabinti dešimtis paveikslų. Nuomotojas gali bet kada ateiti pas Jus? Turiu informuoti – Jūsų prasta nuomos sutartis. Norėjot sutaupyti per mokesčių neturėjimą? Va ir turit – jokios apsaugos. Išsinuomokit brangiau, bet su galimybe veikti bute, ką norite. Sutvarkyti 4 skyles sienoje … juokų darbas. Jei sugebėsit susitarti, tai bute galėsit pasidaryti remontą, kokio norit. Jau nekalbu apie kelis paveikslus. Jei negalit sau to leisti, tai kurių galų išvis galvojat apie dar didesnias išlaidas ir prievoles?

Kodėl niekada neverta skolintis pinigų, jei ruošiatės juos išleisti? Pats klausimas diktuoja atsakymą. Kiek teko girdėti, stipriausias argumentas, kodėl verta pirkti būstą net ir su paskola, yra geriau mokėti sau, nei mokėti kitam. Jūs gal juokaujat? Jūs mokat bankui, o ne sau :] Sakot paskui Jums lieka butas? Ar tas butas vertas dvigubos kainos? Retais atvejais galima išlošti, bet išlošti, o ne uždirbti. Geriau nusipirkit loterijos bilietą – loterija reikalauja mažiau pradinio kapitalo. Kiek Jūsų manymu Jūsų būstas kainuos po 40 metų? Gal turit krikštolinį rutulį? Jei jis sako tiesa, gal galėčiau pasiskolinti?

O dabar apie tai, kodėl nuoma yra daug geriau negu pirkimas. Anksčiau vasarą važiuodavom į sodus savaitgaliui. Guli ant pievutės tarp obelų, smagu. Nebevažiuojam. Sodas nuosavybės nepakeitė. Tiesiog, kaimynai už keturių sklypų pirtį nuomoja. Dabar ten nei dieną, nei naktį neįmanoma išbūti. Nuomininkai klausosi muzikos. Vietiniai, kurie greta gyvena nuolatos, vis kviečia policiją, bet tai nepadeda. Anksčiau norėjom gyventi name, dabar nebenorim. Grįžtam į miestą. Kai pirkom butą – džiaugiamės iki ausų. Puikus vaizdas. Aukštai. Patogi vieta. Dabar protas važiuoja. Jei kada visgi pirksit butą, siūlau rimtai pagalvoti apie paskutinį aukštą. Reikia dėl viso pikto kišenėj turėti pinigėlių stogo remontui. Bet kas negyveno paskutiniame aukšte, tas nesupras. Tai tokia ramybė. Kad nebūtų karšta, reikia susitvarkyti stogą. Naujoji danga taupo šilumą žiemą, bet neleidžia stogui įkaisti vasarą. Kodėl namie nesinori būti? Mūsų viršutiniai kaimynai niekada nemiega. Balių jie nekelia. Na, porą per kelis metus. Tai dėl tiek, tikrai neverta net dejuoti. Bet yra kita problema. Jie visą parą vaikšto ir nešioja kažkokius daiktus iš vieno kambario į kitą. Bet visą parą. Mes dažnai dirbam namie. Ir kai supranti, kad jie niekada nemiega, pavažiuoja protas. Grindys – senas parketas. Girgžda baisiausiai. Va taip nustojau miegoti, nes nespėju užmigti. Mane, tiesiog žadina, kas dešimt minučių pažadina. Tiesa, pernai jie grojo būgnais. Grojo dieną ir policijos neišsikviesi. Lyg ir anksti baigia, bet jei negali miegoti – neturi kada pailsėti… Būtų nuomojamas butas – išsikelčiau kitur ir viskas.

Kodėl dar už nuomą? O kas jeigu Jūs prarasit darbą? Nesvarbu ar butas pirktas už paskolą ar ne, yra komunaliniai mokesčiai, kurie priklauso nuo buto ploto. Yra skirtumas kur mokėti už šildymą 600lt, o kur 150lt. Sakysit nereikia pirkti senos statybos buto? O kas jei žmogus nori gyventi senamiestyje ir šiuo metu gali sau tai leisti? Jam vistiek pirkti naujos statybos butą? o gal geriau gyventi taip, kaip jis nori ir šiuo metu ramiai gali sau tai leisti?

Žadat pirktą butą palikti savo vaikams? Ko vertas palikimas, jei jis užkrauna prievolę? Tikrai nesiruošiu mirti, kai vaikams sukaks pilnametystė. Tai kurių galų jiems dar vienas butas, kurį reiks dalintis keliems vaikams ir kuriame, ko gero, nei vienas (ne)norės gyventi? Nenorėčiau gyventi nei vieno iš savo pažįstamų bute, bet žinau butą, kuriame norėčiau gyventi. Deja, jau turiu butą, ir žinant šiandienos kainas, tiesiog negaliu sau leisti turimo parduoti.

Svarstantiems ar imti paskolą, siūlau susižinoti kokia bus banko įmoka ir už tokią sumą išsinuomoti butą bent metams. Pamatysit kaip jausitės, kiek tai (ne)ribos Jūsų kitų pasirinkimų – atostogų skaičiaus per metus bei kelionių ilgio ir šalies, galimybės pirkti drabužius, knygas, automobilius ar etc… Galimybės kaupti pinigus sau. Čia kiekvienas savo pomėgius turėtų vardinti. Paskaičiuoti su meistrais kiek kainuos tokio buto, kurį žadat pirkti remontas. Padauginkit tą sumą iš dviejų, gal tuomet ir tilpsit. Kiek kainuoja apstatyti butą naujais baldais. Nesvarbu, kad butas dabar atrodo puikiai ir galbūt netgi su naujais baldais. Po kiek laiko reiks daryti remontą, jei norėsit atsinaujinti? Po 10 metų? Jei turit mažų vaikų arba žadat jų turėti, dalinkit šį laikotarpį bent per pusę. Nenorit vaikų? Puiku, bet ar nelaikysit jokio gyvūno? Ar žaidžiat pokerį ir nei vienas iš Jūsų draugų neturi poreikio bent kartą per mėnesį aplieti sienas šampanu? ir t.t. PS: jei išsinuomoti už šią sumą galit daug geresnį butą, klausimas, kurių galų už tokią kainą pirkti prastesnį butą? Dar pamenu laikus, kai butą išsinuomoti buvo labai sudėtingą. Laikus kai vieno kambario buto nuoma kainavo virš 1000lt (čia Vilniuje). Paskaičiavus kie būtų kainavusi net brangi nuoma šiam laikotarpiui, vistiek gaunasi mažiau nei mokėti palūkanas bankui. Pasidomėkit kiek skolos atiduosit per 10 metų ir kiek sumokėsit bankui palūkanų. Šita dalis dažniausiai pamirštama. Juk butas turi puikią vertę :]

Vienareikšmiškai – pirkti niekada neverta, jei nėra stipraus argumento, kodėl reiktų. Turiu kilometrinį sąrašą priežasčių, kodėl neverta prisirišti ir tuščiai įsipareigoti. Niekas negali išpirkti laisvės. Niekas negali kompensuoti galimybės rinktis. Gal po metų norėsiu gyventi Prancūzijoj, gal iš Vilniaus kelsiuos į Klaipėdą (rimtai svarstoma tema). Gal gal gal…Šiandien tai ribojama klausimu, o ką veiksim su butu? Ar galim leisti sau išnuomoti šitą butą ir nuomotis kitą? Banko paskola nebus padengta nuoma. Vietoj klausimo „ko nori?“ atsiranda klausimas „ar gali?“. Va ko gaila labiausiai.

Žymos:, , , ,
Kategorijos: Ekonomika, Ieškojimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 15 »

Pasroviui minios mąstymui

Sukūrė: Urbokida 2010-08-24

Kodėl žinant, kad elgesys klaidingas, vistiek kartojamos tos pačios klaidos? Nes taip buvo daroma visada? Kokia prasmė? Baimė keistis? Baimė būti kitokiam nei visi?

W.Buffett’as (WB) nuolatos teoretikų buvo įvardijamas kaip unikumas, kurio negalima įtraukti į teoriją, nes jis iškreips imtį. Statistikoje skaičiuojant vidurkį (jei teisingai prisimenu) išimamos kritinės reikšmės, t.y. tokios reikšmės, kurios yra ypatingai aukštos ir ypatingai žemos palygus su kitomis imties reikšmėmis. Investavimo teoretikai niekada nesakė, kad WB klysta, bet nuolatos aiškino, kad jam tiesiog sekasi arba jis sugeba suvokti taip, kaip negali sugebėti nei vienas. Bet juk negalima to pavadinti tiesiog sėkme? Ar gali šitaip sektis visą gyvenimą? Aš manau, kad ne. Turi būti labai aiški priežastis, kodėl WB yra sėkmingesnis nei kiti. WB prisipažįsta, kad nei jis pats sugebėtų prognozuoti, nei pažįsta ką nors, kas tai sugebėtų. Net ekonomikos ir finansų teoretikai pripažįsta, jog bet kuri išsipildžiusi prognozė realiai tėra tik atsitiktinumas. Tai kodėl analitikai samdomi ir jie vis dar bando atspėti kaip keisis ekonomikos? Ar nejuokinga? Kodėl nesinaudojama WB metodu – investuoti tik nustačius realias verslo vertes, o ne pagal minios nuotaikas? Nes remtis jo metodu yra sudėtinga? Nes reikia daugiau pastangų nei tiesiog aklai rinktis įmones investavimui? Daugiau pastangų negu tiesiog spėlioti?

Ar susidūrėt su „gaisrų“ gesinimu versle? Esu tikra, kiekvienas dirbantysis nevalstybinėje įstaigoje yra susidūręs. Net ir nevalstybinėse įmonėse darbai daromi paskutinę naktį (tarsi niekada neišaugama iš studentiško amžiaus). Problemos ne sprendžiamos, bet gesinamos. Juokingiausia, kad darbuotojai, pasitraukiantys iš verslo ir kuriantys savo nuosavą verslą, ir vėl daro tą patį. Jie sukuria naują verslą tam, kad vėl gesintų gaisrus. Daro tas pačias klaidas, kurias suvokė, jog daro jų darbdavys. Kur logika? Kodėl? Jų argumentas – kitaip nesigauna.

Kodėl žmonės skaito motyvacines knygas, užuot ėmęsi darbo? Kodėl skaito apie tai, kokie jie norėtų būti, vietoj to, kad tokiais būtų? Kam eikvojamas toks brangus laikas savęs graužimui, už tai, ko nesi padaręs? Z.Ziglar’is yra citavęs knygą „Zona“ (neskaičiau, negaliu sudėti nuorodų). Bandau perpasakoti. Knyga apie sveiką mitybą. Ir ten kalbama, jog kiekvienas nesveiko maisto suvalgymas yra tik vienas žingsnis iš sveikosios zonos. Tam, kad sugrįžtum, užtenka sekantį kartą valgyti sveikai. Taip elgtis tinka bet kurioje situacijoje. Kurių galų pavydėti, kad kitiems sekasi, ar tiesiog eiti iš proto, ką pasakys kiti? Kurių galų graužtis, kad suklydai? Gal geriau pasistengti ateityje nebeklysti bent šioje vietoje? Kas nedaro, tas neklysta. Klaidų neišvengsi, bet kas užsiciklina ant klaidų, o ne keliauja tiesiai į tikslą, tas tik klaidas ir teturi.

Gal klaida mąstyme? I.Pavlovas darė eksperimentus su gyvūnais ir tyrė elgesio modelius. Jei šuniui po N kartojimų ima bėgti seilės, vos užsidegus lemputei, tai gal ir žmogui taip? Išdresuojam vaiką nuo mažų dienų kaip jis turi elgtis, koks jis turi būti, kad būtų toks kaip visi ir jam suaugus džiaugiamės, kad jis daro tas pačias klaidas, kokias darom mes, mūsų tėvai, seneliai, kaimynai ir visi kiti? Mąstymas remiasi stereotipais, nes tai suteikia greičio, bet tai sumažina gebėjimą improvizuoti. Gal problema, kad WB sugebėjo rasti apėjimą mąstymo stereotipams, o visi kiti ne? Gal iš tikrųjų reikia ne motyvacines knygas skaityti, o ieškoti būtent to apėjimo (Shortcut’o) į mąstyseną kaip tikslą? Hmm…

Žymos:, , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 1 »

Užrašų knygutės feniksas

Sukūrė: Urbokida 2010-08-17

Turėjau tokią laimę, kai vieną dieną įsijungi kompiuterį, o jis nebeįsijungia… Mirė kietasis diskas. Ir kažkaip nebuvo laiko kada užsiimti naujo hardo paieškom, nes atostogos buvo ant nosies, o prieš jas reikėjo daug dalykų nuveikti… Žodžiu, gal mėnesį, gal daugiau gyvenau be kompiuterio namuose. Mano kompe yra viskas. Ir televizija, ir DVD ir kas tik nori. Ta prasme, mirė kompas, mirė beveik visa elektronika mano namuose. Tik radiją atskirai dar turiu :D

Tai vienas gražiausių mėnesių, kuriuos pamenu. Vakarai tapo labai ilgi ir turiningi. Baigiu skaityti knygą, kurią seniai pavartydavau ir niekaip nesugebėdavau užbaigti. O kas smagiausia – jokių neigiamų emocijų. Pasaulis toks gražus pasidarė :D Va, kultūros ministras pasikeitė, aš po mėnesio ir sužinojau. Kiek dalykų praleidau – nė įsivaizduoti nenoriu. Tiesiog, kažkaip gyvent smagiau pasidarė.

Bet ėmiau ir sugalvojau vakarui darbinį kompą parsinešinėti… Vakarai sutrumpėjo…. Dar gerai, kad jame TV tunerio nėra. Džiugu, kad bent parsisiuntinėt vakarykštes žinias nesinori, o spaudos naujienas galima tiesiog „Mark as read“ padaryti.

Per vieną iš tų ilgų vakarų, sugalvojau spintas susitvarkyti… Ir visą lobyną radau – dėžę su mažais lapeliais, kuriuose visokias mintis užsirašynėdavau. Kadangi prie kompo vis sėdėdavau, tai mesdavau tuos lapelius į pirmą stalo stalčių, o va dabar sugalvojau sutvarkyti viską ir įsigijau užrašų knygutę. Toks geras dalykas. Nei nuluš, nei išsikraus :] o pamesti viską galima… Idėjas pamesti lengviausia :]

Tik va kantrybė neatlaikė spaudimo ir naujas hardas parkeliaus už poros dienų… Ir vėl pasaka iš naujo :D

Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Pasvarstymai | Komentarų: 3 »

Antsvoris ir kodėl jūros vanduo šiltas

Sukūrė: Urbokida 2010-08-16

Po gana ilgo maratono po Lietuvą, turiu prisipažinti – niekur nerasi gražesnės šalies, nei numylėta, apkeliauta, apžiūrėta Lietuva. Šiemet išnaršėm Lietuvos pajūrį labai nuoširdžiai. Ventės ragas su paukščių gaudyklėmis, Neringa su žaviu smėlio pliažu, Preila su pasakiška kava ant marių kranto (kavinė į kairę nuo įvažiavimo į miestelį), Nida su kopom, Juodkrantė su Raganų kalnu, Palanga su tiltu į jūrą, Klaipėda su atsigaunančiu kruizinių laivų terminalu, Šventoji… Čia tik dalelė gražios šalies, kurioje žmonės pradėjo masiškai tukti.

Pati tikrai nesu grožio etalonas. Kita vertus masės indeksą nuolatos stebiu. Jau beveik pusę metų nebevalgau mėsos. Negaliu valgyti ir tiek. Buvo skanu, o dabar jau nebe… Žodžiu, galiu pasakyti kuriose dešrelėse yra mėsos, o kuriose ne. Tik pastarasias galiu valgyti :D Skonis kiek primena čiužinį… bet ką darysi. Lietuvoj striuka su maistu kavinėse, ypač kaimo vietovėse. Žuvis šiaip man nelabai, tai likusi pasiūla – labai neaiškios išvaizdos salotos ir/ arba bulvytės fri. Žodžiu, savaitę maitinantis tik kava su pienu ir pieniškomis dešrelėmis be mėsos (valio, maisto pakaitalams),  pradedi stebeilytis į aplinkinius, kodėl jie viską kemša sau į burną.

Tai štai. Sėdžiu pajūryje ir suprantu, kad visos merginos-manekenės dingo. Jų kelios liko, tačiau dauguma atostogaujančių prie Lietuvos jūros yra apkūnios merginos ir moterys. Ir ne tos, kur šiek tiek apvalainos ir tiek :) Maža, kas kam gražu. Studentės juokaudavom, kad bernai ne šunys, į kaulus nežiūri. Kaip ten yra iš tikrųjų, istorija nutyli. Bet tos merginos iš pajūrio, jos tokios amerikietiškos. Kur ne pilvas užaugęs, o kūnas ištysta ir tampa liuliuojančiu balionu. Tada pradėjau ir gatvėse akį atidžiau užmesti.  Gal tai tapo norma? Tik aukštose pareigose mažai apkūnių moterų, bet kitur… Jų apstu.

Žodžiu, užrišau su visokiom bulvytėm Fri ir panašiu maistu :] Su vyru po 19val nevalgom (vyras savo noru, aš jam tokiais klausimais įtakos nepadaryčiau :D ). Plusas – mus dabar labai patogu kviesti į svečius :]

PS: jei kas norit mažiau suvalgyti, bet prastai gaunasi, tai siūlau eiti bandelių į Minsko IKI Vilniuje (atitikmenų manau visur rasit). Čia bandelės sudėtos labai žemai į lentynas, todėl turi pasilenkti, kad paimtum/ išsirinktum. Nueinu. Pasižiūriu į milžiniškus moteriškių užpakalius ir nusprendžiu – tai ne man. Tas pats saldumynų skyriuje arba cukrainėse. Ne į lentynas reikia žiūrėti, į pirkėjus. Nėra geresnės dietos. Čia šiaip gyvenimo smulkmenos, kurios padeda išgyventi :D

Žymos:
Kategorijos: Absurdas, Laisvalaikis, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 3 »

Atsakymas pakeliui

Sukūrė: Urbokida 2010-05-27

Ar nėra buvę tokio jausmo, kad klausimas aiškus, bet niekur nėra atsakymo? Ir staiga gyvenimas susidėlioja taip, kad būtent tuomet, kai aiškiausiai suvoki, ko nežinai, atrandi atsakymą? Gal atrandi pats. Gal susipažįsti su žmogum, kuris pateikia atsakymą. Tiesiog, po ilgų ieškojimų atrandi. Svarbu, nesėdėti užsidarius.

O kartais būna, leki leki ir esi priverstas stipriai pakeisti savo aplinką. Tiesiog, visas gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom (tarkim būdamas darboholiku, netenki darbo…). Tai, ką turėjai, prarandi. Atrandi visiškai naują. Turi visą savo kasdienybę susidėlioti naujai. Oi, kaip iš tikrųjų žmonės nenori keistis… Ateina momentas kai gali naujai pažvelgti į savo ansktesnes galimybes, įvertinti pasiekimus. Gali vakar dienos motyvus ir tikslus palyginti su tuo, ką gali šiandien, ko norisi šiandien. Ankstesni siekiai atrodo visiškai kitokie. Sustojimas suteikia galimybę išsikelti naujus tikslus. Ne visada toks virsmas yra malonus, tačiau tai visada yra stipri patirtis, brandinanti asmenybę. (PS: dar mokykloj sakė, geriau nevartoti „visada/niekada“… per stipru ).

Lėkiau lėkiau. Sustojau. Pastovėjau. Ir akys atsivėrė. Gal reikia iš naujo vienuolio istoriją perskaityt? Išsimiegot per penkias-šešias valandas išmokau (čia vienas iš penkių gyvenimo tikslų, ir D.Mockus taip gali, ir Napaleonas galėjo ), gal galima pasiekti dar daugiau?

Skaitau beveik kasdien naujienas, žiūriu žinias bent per vieną TV kanalą, perverčiu blogus , kartais net randu laiko knygoms (gaila, kad tiek ne daug). Tuščia. Mintys, idėjos kyla, tačiau jomis nesinori dalintis. Gal tai tik etapas? O gal tiesiog sugriuvo rutina, kurioje blogo rašymas buvo gardus kaip rytinė kava?

PS: po kiekvieno įrašo sulaukiu pažįstamų reakcijos. Visus raminu – nesugalvojau keisti vyro, nesugalvojau tapti budiste ar etc, aš sveika kaip niekada, vis dar dirbu ten pat. Tik į gyvenimą sugrįžo įdomūs laikai :]

Žymos:, ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Atsakymas pakeliui

Trumpai: senatvė

Sukūrė: Urbokida 2010-05-27

Tik šiaip mintis, bet gal pravers:

Kuo labiau sensti, tuo labiau supranti, kad mažai išmanai. Darai išvadas ir mokaisi. Kuo daugiau mokaisi, tuo labiau sensti :]

PS: kažkaip šiais metais pasidariau filosofiška… Gal nieko tokio ? :]

Žymos:, , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 3 »

Išlikimo dilema

Sukūrė: Urbokida 2010-05-14

Po paskutinių poros savaičių diskusijų apie žmogaus teises, katalikybę ir tradicinę šeimą bei lietuvių tautos kultūrą, kilo įvairiausių minčių. Žmogus yra socialus. Net ir vienuoliams reikalinga bendruomenė, kurioje žmogus suvoktų save kaip narį. Nesugebėjimas pritapti bendruomenėje reiškia individo pasitraukimą iš bendruomenės arba tapimą atstumtuoju. Kiekviena bendruomenė turi tam tikras gyvensenos taisykles. Kuo griežtesnės taisyklės, tuo didesnė tikimybė išlikti. Kita vertus atsiradus naujam stipriam lyderiui su kitomis vertybėmis, tokia bendruomenė arba skils, arba pasikeis. Vadinasi, bendruomenė privalo keistis, bet tik tiek, kiek būtina, kad neskiltų.

Paimkim pavyzdžiu žydų bendruomenę. Tai tauta, kuri ilgą laiką neturėjo net savo valstybės, bet iki šiol išsaugojo kultūrą, religiją. Islamas kaip kultūra ypatingai stiprus. Tiesa, ši bendruomenė nėra uždara. Žydu netapsi vien panorėjęs, reikia juo gimti. Į Islamą galima atsiversti. Čigonai – klajoklių tauta (dabar jau sėslių klajoklių). Pavyzdžių daug.

Žinoma, kiekviena bendruomenė, kultūra per laiką keičiasi. Bendruomenė prisitaiko prie naujų sąlygų. Čia ir iškyla dilema. Kas svarbiau: žmogaus teisės ar bendruomenės išlikimas? Jei aukščiau yra žmogaus teisės, tuomet kiekvienas esam laisvas tol, kol neapribojam kito žmogaus laisvių. Tai reiškia – kalbu, ką noriu, tikiu, ką noriu, miegu, su kuo noriu ir t.t., įstatymo ribose. Jei aukščiau yra bendruomenė, tuomet žmogaus teisės labai greitai bus pamintos, jei tik šios prieštarauja nusistovėjusiai bendruomenės gyvenimo tvarkai.

Pati asmeniškai esu kraštutinė liberalė. Man atrodo, kad turėtų būti leidžiama viskas, bet ieškoma kaip proteguoti vertybes. Pavyzdžiui, leisti daryti abortus, bet pasistengti, kad jų nereiktų daryti. Legalizuoti prostituciją, bet pasistengti, kad nebūtų paklausos (įdomu, kaip realizuoti?). Problema, jog šiuo atveju bendruomenė, kaip vienetas, tampa labai silpna. Ryšiai tarp žmonių šioje bendruomenėje susilpnėja, nes tradicijos nyksta. Jei gyvenam kaip norim, tuomet per Kūčias galima valgyti mėsą. Palaipsniui tradicijos tiesiog sunyks. O pradėjus nykti tradicijoms visada atsiras radikalų, kurie bet kokia kaina stengsis neleisti bendruomenei keistis. Tai ciklas, kuris išsaugo bendruomenę kaip vienetą ir permainų šalininkai yra arba palaužiami, arba jie atskyla ir sukuria naują bendruomenę.

Kaip atrodo  lietuvių tauta kaip bendruomenė? Manau labai stipriai :] Iš vienos pusės tautiškiausiu Lietuvos miestu save vadinantis Kaunas visa gerkle plyšauja rusiškomis dainomis, iš kitos radikalai per kovo 11-osios eisenas kiekvienas metais šaukia: „Lietuva lietuviams“.  Štai kalbininkas A.Smetona teigia, kad lietuvių kalba labai gaji ir nė nemano išnykti ar silpnėti. Ir aš esu tikra, kad mes išliksim tiesiog iš principo, net jei visi emigruosim (būtinai, kas nors liks Lietuvoj, vien dėl to, kad visi išvažiuoja :] ). Dar Gediminas susikvietė amatininkus iš viso pasaulio, Vytautas parsivežė totorius, buvo ir švedai pas mus, ir bajorija lenkėjo, kiek galėjo. Rusai irgi stengėsi savo pėdsaką Lietuvoje palikti. Ir kas nutiko? Pora lietuvių kartų puikiai kalba rusiškai, tačiau jaunimas jau nebe (jaunimas čia iki kokių 24metų…; jaunimas apie 30 – dar moka :]) . Turim mini kurortą Trakus, kur vietiniai iš savo paveldo versliuką suka. Šaunuoliai. Ir prie viso to dar esam ganėtinai tolerantiška tauta, bet tik tol, kol mums nesako atvirkščiai. Manau, kad kone kiekvienas lietuvis, išgirdęs, kad daro, ką blogai, piestų stos prieš. Visur yra nukrypimų nuo normos ir žmonės mano galį paaiškinti kaip kam atrodyti ar ką jie galvoja apie kitos spalvos, kultūros žmogų…, bet taip yra net ir senas demokratijos tradicijas turinčiose šalyse.  Kodėl manau, kad tolerantiška? Nes svarbiausius postus valstybės valdyme užima moterys: prezidentė, krašto apsaugos ministrė, finansų ministrė. Kai buvo prezidento rinkimai, net iš skeptikų, kurie nuolatos aiškina „boba yra boba“ (jokių aliuzijų į A.Valinską), negirdėjau jokių replikų ryšio tarp lyties ir sugebėjimų tema (čia gal tik man taip pasisekė?). Štai tada ir supratau, kad diskriminacija LT šiek kitokia. Pvz.: vadovas gali nuolatos aiškinti, kad moterys nieko nesupranta, bet tarpinės grandies vadovėmis paskirti būtent moteris. Kaip ir su gėjų paradu… Dažnas atsakymas: tegu daro, ką nori, tik manęs neliečia.

Reziumė: yra du keliai. Pirmas pasirinkti, kas mums svarbiau ir judėti šia kryptimi. Arba nesirinkti nieko ir plaukti pasroviui. Jei pasirinksim, bent žinosim, kur einam. Jei plauksim pasroviui, bet kas stipresnis gali srovę sukti taip, kaip jam reikia. Ir čia jau filosofinis klausimas, kas geriau ir ką pasirinkti. Gero pamastymo savaitgaliui :]

PS: nebandykit man pripaišyti antisemitizmo ar netolerancijos kitoms kultūroms. Aš liberalė ir gerbiu žmogų arba ne už tai koks jis yra nepriklausomai nuo odos spalvos, tautybės, amžiaus, svorio ar batų dydžio :]

PS2: visiškai nenoriu pasakyti, kad žydai, musulmonai ir čigonai yra kitokie arba yra vienodi. Šios kultūros turi panašių savybių siekiant išsaugoti savo tradicijas ir kartu kiekviena yra labai savita.

PS3: su visa pagarba Kaunui, pereikit per Laisvės alėją. Ten tikrai skamba rusiška muzika. Šiemet dar nebuvau, bet pernai – skambėjo :]

PS4: jei radot dar prie ko prisikabinti, tai geriau išsakykit savo nuomonę, o ne ieškokit priekabių. Su šypsena gyvent smagiau :]

Žymos:, , , , ,
Kategorijos: Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Išlikimo dilema

Humoras: islandų kerštas

Sukūrė: Urbokida 2010-04-18

Islandai britams: „Tai sakot, turim grąžinti D.Britanijos indėlininkams pinigus už mūsų bankrutavusius bankus? Sakot, vetuosit mūsų stojimą į Europos Sąjungą, jei negrąžinsim? Ok, per ateinančius porą metų skrydžių iš Didžiosios Britanijos daugiau nebebus :]

Žymos:, ,
Kategorijos: Laisvalaikis, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 2 »

Trumpai: komplimentai ministrui

Sukūrė: Urbokida 2010-03-30

Kažkaip tyčia neieškojau, tai netyčia atradau. Dainius Kreivys pasirodo turi savo blogą.

Gal šie tiek pompastikos, bet daug geriau tokios mintys nei nuolatinis inkštymas, kad LT viskas negerai :] Komplimentai ministrui :]

Žymos:, ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasvarstymai, Trumpai | Komentarai išjungti - Trumpai: komplimentai ministrui

Sistemos apribojimai ir pasekmės

Sukūrė: Urbokida 2010-03-30

Jau anksčiau užsiminiau apie sistemos apribojimus. Kuo jų daugiau, tuo daugiau galimybių apeiti sistemą. Netikit? Jei reguliuojama, kad visi negalėtų veikti kaip kas išmano vienodomis sąlygomis, tuomet atveriamos galimybės išnaudoti sistemą, kas kažkam gali pasirodyti neetiška.

Pvz.: jei įmonė gali gauti mokesčių lengvatas už tai, kad joje dirba tam tikras skaičius neįgaliųjų tam tikrą laiką. Ar etiška vardan mokesčių įdarbinti neįgaliuosius? Pati manau, kad labai gerai įdarbinti (realiai, o ne fiktyviai) neįgaliuosius, net jei tikslas yra susimažinti mokesčius. Gal tai ir neetiška, kad naudojamasi žmogaus negalia, kita vertus neįgalus žmogus, kuriam dažnai daug sudėtingiau įsidarbinti nei sveikam, gauna galimybę užsidirbti, kartu ir tobulėti. Todėl man tai atrodo labai į naudą abiems pusėms :]

Mamų pašalpos (ir vėl tas pats per tą patį). Jei dedami apribojimai: negalima užsidirbti papildomai, gauna kažkokį procentą nuo atlyginimo ir t.t, tuomet sukuriama sistema su „kabliukais“, kurie pasako kaip šią sistemą įveikti. Pavyzdžiui, pasididinti atlyginimą, kad gauti didesnę išmoką. Kaip nors „susiveikti“ dvynukus (nežinau ar techniškai įmonoma :] ), kad gauti dvigubą išmoka. O jei valstybė nieko nemokėtų? Tiesiog dabar sumokama mokesčio dalis būtų skirta draudimui pirkti realioje draudimo kompanijoje. Kaip Kasko automobiliui, kaip turto ir pastatų draudimas… Draudimo suma yra fiksuojama priklausomai nuo įmokos dydžio (šiuo atveju „turto vertė“ – būsimas kūdikis- neįtakoja draudimo sumos) ir būtų ramu. Draudimo kompanija siūlo savo produktą ir arba jį perki, arba ne. Jokių apgaudinėjimų, jokių sistemos apėjimų, nes sistemos nėra…

Lygiai kaip ir su darbo kodeksu. Gal ir gerai kuomet nustatytas minimalus darbo užmokestis. Bet gal geriau 300Lt negu nieko? Dabar darbdaviai linkę sudaryti tik terminuotas darbo sutartis, kad ateityje būtų paprasčiau atsisakyti darbuotojo paslaugų. Žinoma pirmiausia tam, kad nereiktų mokėti išeitinių. Nepulkit šaukti, kad darbdavys kraujasiurbys… Jeid darbuotojas būtų toks nepralenkiamas ir tiek daug uždirbtų įmonei, niekas nebandytų atsisakyti jo paslaugų. Ir vėl sistema su daug apribojimų, vadinasi apribojimuose yra ir sprendimas kaip juos išnaudoti savo tikslams.

Išvada: ant sistemos apribojimų pyksta tik tie, kurie nemoka jų išnaudoti savo tikslams.

Mažiau apribojimų, daugiau galimybių. Skanaus :]

Žymos:, , , , ,
Kategorijos: Ekonomika, Ieškojimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 2 »

Menas nesikišti

Sukūrė: Urbokida 2010-03-29

Žiūrėjau filmą apie Antarktidą. Labai gražus filmas. Kaip suprantu, jame norėta papasakoti apie žmones-menininkus, kurie tyrinėja ir rūpinasi gamta. Kita vertus kyla klausimas, kokia žinojimo kaina? Ar visada mūsų žinojimas yra vertas kitų nerimo ir diskomforto?

Vienoje iš filmo scenų, mokslininkai užmauna žindančiai ruonei ant galvos maišą, kad ši nesipriešintų, ir paima jos pieno mėginį. Paskui maišas nuimamas ir toliau seka mokslininkų komentaras: gyvūnams tai nesukelia streso, po kelių minučių ruoniukas ir vėl pradės žysti. Bet ar tikrai?

Kas bent šiek tiek žino apie nanotechnologijas, supranta, kad bet koks temperatūros svyravimas net labai nežymus, gali sutrikdyti gamybos procesą. Atitinkamai vibracija ar kiti trikdžiai. Net kai buvo statomi valdovų rūmai, kuriems labai toli iki nanotechnologijų, Vilniuje, buvo užsakytas tyrimas – ar Arkikatedros pastato sienos trūkis neplatėja. Buvo bijoma, kad statybų keliama vibracija tiesiogiai daro įtaką Arkikatedros pastato stabilumui. O Antarktidoje (epizodas iš filmo), sprogdinamos eketės, kad būtų galima panerti į vandenį po ledų, dugnui tyrinėti. Ar tikrai žinom kokios pasekmės? Gal verta pasidomėti chaoso teorija (kuo daugiau darai, tuo daugiau spėji), kuri teigia, kad vienam pasaulio krašte drugeliui mostelėjus sparnais, kitam krašte kyla cunamis?

Juk realiai nežinom, kokios mūsų tyrinėjimų pasekmės. Ir galbūt, jei nesikištumėm, gamta pati susitvarkytų? Neseniai per Discovery kanalą žiūrėjau laidą apie Čekijos gamtos draustinį, per kurį praūžė uraganas. Jis išlaužė labai didelį plotą miško. Ir čekai dabar tyrinėja ar žmogaus įsikišimas padeda atželtinti sveikesnį mišką. Tyrimo rezultatas – jei žmogus nesikiša ir palieka išlaužytus medžius, nepriklausomai nuo to, kad jie tuojau pat užpuolami kenkėjų, neliestuose plotuose miškas atauga greičiau ir yra sveikesnis, nei tas plotas, kurį prižiūrėjo žmogus (išvežė išlaužytą medieną, purškė medžius nuo kenkėjų, atsodino mišką ir pan).

Žemės dienos proga organizuojamos akcijos – išjunk elektros prietaisus. Bėda, kad niekas neprideda: buto apšiltinimui nesugalvok užsidegti židinio, nedegink žvakių. Elektros energijos gamyba yra viena iš mažiausiai teršiančių aplinką (pasaulyje vyrauja atominės elektrinės). Man labiau priimtinas požiūris pirmiau pasverti ar yra nauda, o tik tada strimgalviais rėkti, jog naudinga. Juk kiek pamenu, labiausiai anglies dioksidu teršia ne automobiliai ir ne elektrinės, o galvijai (jei reikia įrodymo pabandykit pagooglinti: world warming and cattle). Jei žmonės mažiau judėtų ir mažiau eikvotų energijos, jiems reiktų mažiau valgyti ir dėl to būtų auginama mažiau galvijų. Vadinasi bet koks pasivaikščiojimas kenkia gamtai. Geriau sėsti į automobilį, kad tik suvartotum mažiau energijos. Ar visada žinom, ką darom? Kiek laiko matuojami ledynų tirpsmas ir vandenyno lygis? 30 metų?50 metų? Ar planetos atžvilgiu jau galima teigti, kad apie ją kažką žinom? Nesiūlau mėtyti šiukšlių pro langą. Tiesiog, gal ne visada žinom geriausią atsakymą? Gal nevisada matom geriausią pasirinkimą problemai spręsti?

Kiekvienais metais svarstoma, ar reikia tvarkyti paplūdimį? Ar reikia pilti smėlį Nerijoje? Ar reikia statyti užtvarus, kad pakeisti sroves ir jūra nebeišplautų smėlio?.. Juk mes kišamės į gamtos reikalus. Stengiamės užkonservuoti gamtą, kad ji būtų mums patogi, o ne tokia, kokia jai norisi būti. Šiuo atveju erozija yra natūralus gamtos procesas.

Kuo daugiau sistema turi apribojimų, tuo lengviau ją apeiti. Kodėl? Nes kiekvienas apribojimas parodo erdvę, kurioje galima veikti. Norit patikrinti? Pasiūlykit žmogui praleisti savaitgalį kartu ir į klausimą „Ką veiksime?“ pabandykit atsakyti dvejopai. Galim veikti bet ką. Kompanjonui iš karto kyla problemą sugalvoti, ką konkrečiai veiksite (vieni tokias problemas sprendžia akimirksniu, kiti iki savaitgalio pabaigos taip ir neišsprendžia). Arba Galima rinktis tik iš dviejų dalykų: puiki švedų komedija arba koncertas. Pastaruoju atveju daug greičiau sulauksite atsakymo, ką veiksite savaitgalį :]

Kuo mažiau apribojimų, tuo daugiau galimybių ir tuo daugiau skatinimo mąstyti. Geros savaitės :]

Žymos:, , , , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Menas nesikišti

Atradimas: žmonės sugeba

Sukūrė: Urbokida 2010-03-28

Sekmadienio rytą užkliuvau už straipsniuko.

Baltai pavydžiu. Nerealu šitaip sugebėti išnaudoti savo laiką. Pati antrą mėnesį nesugebu knygos užbaigti, nors man pačiai atrodo, kad kiekvieną laisvą minutę jai skiriu :D Vadinasi, galėčiau daugiau :]

Žymos:, , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Atradimas: žmonės sugeba

Laimės kaušas

Sukūrė: Urbokida 2010-03-18

Antradienį (2010-03-16)  žiūrėjau laidą „Pinigų karta“ ir ten svečiavosi Darius Čibonis. Ar jis geras ar blogas patarėjas vertinti nesiimsiu, nes ne apie tai ir tema. Bet jis pakišo puikią mintį. Bandysiu cituoti iš atminties:

Andrius Tapinas (laidos vedėjas): „Dažnas lietuvis sako: neturiu pinigų“.

Darius Čibonis: „O kiek Tau reikia?“.

Labai užsikabinau už šios minties. Labai dažnai gyvenime pamirštame matuoti ir dėl to nežinom ar mums sekasi ar ne. Nesvarbu ar pritaikysi minėtą situaciją pinigams ar žmonių santykiams. Tai kas pamatuojama, tai kas konkretu – gali būti įvertinta.

Kaip sužinoti ar esi laimingas? Tai nusistatyti kriterijus, kuriuos patenkinus, būsi laimingas. T.y. Jei turėti pinigų reiškia galėti susimokėti ateinančias kas mėnesį sąskaitas, tai pravartu žinoti, kokia bendra sąskaitų suma. Jei ta suma kiekvieną mėnesį yra Tavo kišenėje – Tu patenkintas ir kas svabiausia, Tu jau tai žinai. Jei būti mylimam reiškia kiekvieną savaitgalį gauti kavos puodelį į lovą, labai lengva patikrinti ar toks jau labai mylimas esi :] Bet jei Tau norisi kelionės, kuri kainuoja X, Tu turi X sumą, bet apsisprendi pinigėlius išleisti ne kelionei (kažkokiai kitai pramogai, o ne privalomosiom išlaidom kaip paskola, maistas ar etc), tai negali sakyti, kad esi nelaimingas…

Darius pasakė dar vieną dalyką : „link svajonės išsipildymo veda veiksmai. Neužtenka vien žinoti, ko nori. Reikia veikti.“

Turiu pažįstamų, kurie nuolatos skundžiasi kaip jiems sunku ir kaip jiems trūksta pinigų, nesiseka asmeninis gyvenimas, darbo paieškos ar dar kas nors… Kas juokingiausia tik iš tokių žmonių gaunu po kelis „juokelius“ į pašto dėžę kiekvieną dieną. Pajuokauti sveika, bet jei visas dėmesys sutelktas tik į juokus, ar ne nuostabu, kad svarbiausi tikslai lieka pamiršti? Dažnas pasakys, kad viskas priklauso nuo motyvacijos, nuo individualių aplinkybių… Žinau tik tiek, kad tie, kurie daro, jiems ir sekasi. Visko būna, bet jie sau sukuria progų, kad jiems pasisektų. O jei nuolatos energija yra eikvojama beverčiams dalykams… Negi gali tikėtis net pamatuotai būti laimingas?

Žymos:, , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 2 »

Humoras: susidomėjimas

Sukūrė: Urbokida 2010-03-17

Kai eini į darželį,visi klausinėja, kuo būsi užaugusi.

Kai eini į mokyklą, klausia, kur stosi (kai kurioms šio etapo nebūna).

Kai įstoji, klausia, kada ištekėsi.

Kai išteki, klausia, kada susilauksi vaikų.

Susilauki ir apie Tave daugiau nieko nebeklausia.

Žymos:, , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Humoras: susidomėjimas

Trumpai: koks tikslas?

Sukūrė: Urbokida 2010-03-16

Skaitau W.Buffett’o biografiją ir radau puikų paaiškinimą, kodėl vieni rizikuoja ir laimi, o kiti net esant labai didelei sėkmės tikimybei nė nebando rizikuoti, nors galimi praradimai būtų labai menki. Nepažodžiui verčiu iš anglų kalbos:

„Kartais problema slypi tiksle. Vieni nori uždirbti, o kiti neprarasti.“

Viskas paprasta, kai žinai, ko nori :]

Žymos:, , ,
Kategorijos: Ekonomika, Ieškojimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Trumpai, Visuomenė | Komentarų: 3 »

Logika?

Sukūrė: Urbokida 2010-03-09

Visi suprantam, kad Sodra nebegalinė ir ji negali padengti vis didėjančių išlaidų. Atitinkamai tokiai situacijai keisti buvo sumažintos pensijos, ruošiamasi sumažinti motinystės ir vaiko priežiūros pašalpas. Ir akibrokštas – pirmą kartą įdarbinami jaunuoliai nemokės Sodrai mokesčių arba juos kompensuos valstybė. Realiai, aš , Tu ir Tavo dirbantis kaimynas sumokės šiuos mokesčius. Mes visi ateityje mokėsim jiems pensiją, motinystės/ tėvystės pašalpas…. pasaka be galo.

Puikiai pamenu, kaip sunku įsidarbinti pirmą kartą, ypač jei esi visiškai žalias ir nelabai įsivaizduoji, ko iš gyvenimo nori. Gerai, jei tėvai verslininkai, tada gali būti, kad pasitaikė proga pamatyti, kas kokias funkcijas atlieka įmonėje, kas yra įmonės organizacinė kultūra. Pamatyti šiek tiek darbo santykių praktikos. Tačiau jei tėvai tėra samdomi darbuotojai, vargu ar jie turėjo galimybę atsivesti atžalas „gyvenimo“ parodyti.  Žinoma, visur yra išimčių. Visgi kuo daugiau žinai, tuo daugiau kozirių turi rankose.

Nepagaunu tik valstybės logikos. Jei jau biudžetas deficitinis, kam deficitą didinti labiau? Čia gal trūksta Sodros reformos reikalingumo įrodymų, todėl papildomus išlaikytinius organizuoja? Čia dėstau savo požiūrį, kaip Sodros finansuotoja.

Commonsense’as šitą situaciją apžvelgia iš jaunuolių pozicijos.

Žymos:, , ,
Kategorijos: Absurdas, Ekonomika, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Logika?

Mąstymo ribos

Sukūrė: Urbokida 2010-03-06

Kai lankiau mokyklą, joje langai buvo mediniais rėmais. Mes juos žiemą kamšydavom ir apklijuodavom, kad vėjas kiauriai nepūstų. O langų rėmai pirmam pastato aukšte būdavo prikalami metalinėmis juostelėmis, kad nebūtų galima lango atidaryti.

Nelaimei teko su sūnum savaitę praleisti Santariškių klinikose. Infekcinis skyrius labai norėtų remonto, bet pakeisti langai. Plastikiniai, su orlaide ir užkalti. Labai gaila, kad pamiršau nufotografuoti :] Skubėjom, kuo greičiau namo.

Mes gulėjom antro aukšto palatoje. Į palatą galima įeiti iš lauko per balkoną, ko gero, neįgaliesiems padaryti užvažiavimai. Problema, kad duris užrankinti pavyko, bet va kaip langus užrakinti – personalas nesugalvojo. Visam aukšte sudėti atidaromi langai ir kad jų nepavyktų atidaryti – kiekvieno rėmas metaline plokštele prisuktas.

Klausymas: jei visam aukštui būtų sudėtos vitrinos vietoj atidaromų langų, nebūtų pirktos metalinės plokštelės rėmams prisukti ir nebūtų samdomas žmogus šioms plokštelėms prisukinėti, galbūt būtų galima bent porai palatų sukaupti rezervą remontui? Klinikose koridoriai labai ilgi ir kiekvienam jų net ne po dešimt dvidešimt langų sudėta….

Moralas: technologijos naujos, o mąstymas senas.

Žymos:, , ,
Kategorijos: Absurdas, Pasvarstymai | Komentarai išjungti - Mąstymo ribos

Trumpai: Mažiau turi, daugiau duodi

Sukūrė: Urbokida 2010-01-29

Jei paprašyti praeivio gatvėje apibūdinti lietuvį, esu tikra, kad absoliuti dauguma atsakys: „lietuvis džiaugiasi, kad kaimyno namas dega“. Galvoju, gal mes cinikų tauta?

Pagal atliktas apklausas, žmonėms pasidarė daug sunkiau gyventi, sudėtinga rasti pinigų apmokėti sąskaitas, nedarbas auga kaip ant mielių ir vis daugiau aukojama. Paradoksas? Jei esam tokie cinikai, kodėl taip neadekvačiai elgiamės?

Gal iš tikrųjų esam per daug kritiški savo paties atžvilgiu?

Žymos:, , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasvarstymai, Trumpai, Visuomenė | Komentarų: 2 »

Buratinų ar bananų šalis?

Sukūrė: Urbokida 2010-01-28

Na, nereikia apsivardžiuoti buratinais, kažkaip lyg ir nemandagu. Suprantu, kad socialdemokratai iššvaistę Sodros rezervus, dabar labai protingi, visgi…

LLRI paskelbė savo siūlymus kaip reformuoti Sodrą. Prisipažinsiu – detaliai visko neperskaičiau, bet tik dėl laiko trūkumo. Tikiuos prisėsti savaitgalį. Susipažinau su bendrąja idėja (perduoti pensijų kaupimą į privačias rankas), kurią ir noriu apginti. Socialdemokratai išsakė savo požiūrį į šią koncepciją.

Iš jų straipsnio suprantu, kad socialdemokratai bijo, kad dabartiniams pensininkams nebus iš ko mokėti pensijų. Bet iš vakar girdėto R. Vainienės interviu, suprantu, kad pereinamuoju laikotarpiu (pvz.: 10 metų) dirbantieji mokės mokestį, iš kurio bus išlaikomi dabartiniai pensininkai. Sakyčiau problemos kaip ir nėra. Visiems, kurie tuoj šauks, kodėl jų pinigai turi būti skiriami kitiems išlaikyti, siūlau nurimti ir susivokti, kad dabar visi pinigai atiduodami kitiems :]

Kita išsakyta socialdemokratų baimė – atidavus pensijų kaupimą į privačias rankas, žmonės liks be pinigų.  Va čia drįsčiau abejoti kuo stipriausiai. Pats geriausias pavyzdys – privalomasis civilinis transporto priemonių draudimas. Kas turit automobilį, tikrai žinot, kas tai yra. Jei per paskutiniuosius metus tris mėnesius buvot neapdraudę savo automobilio, tuomet turėjot gauti raštą, kuris įspėja, kad privalote drausti savo automobilį (galite sustabdyti draudimą, jei nesinaudojate automobiliu – plačiau papasakos bet kuris draudikas) ar kitą transporto priemonę. Štai čia privatus modelis veikia kuo puikiausiai. Draudimas (ir pinigai) yra privačiose rankose, kontrolė – valstybės. Jei įmonė bankrutuoja, ją perima kita. Visi privalo drausti transporto priemones, nesidraudžiantieji yra baudžiami. Tokiu atveju, užtikrinama, kad nesvarbu kiek uždirba avarijos kaltininkas, nukentėjusiąjam bus išmokėta draudimo išmoka.

Todėl nesuprantu, kodėl negalima atiduoti atsakomybės už savo ateitį žmonėms, kurie ta ateitimi gyvens? Tai asmeninė atsakomybė pačiam už save. Juk būtų nustytas privalomas dydis, kurį privalu atsidėti senatvei. Kas atliekamų turi, galės daugiau atsidėti. Šitų pinigų nepasieks jokie antstoliai (kas labai svarbu!!!). Tai daug didesnis saugumas nei Sodra, nes bet kada galima pasižiūrėti, kiek turi sukaupęs senatvei ir pasiskaičiuoti pagal savo įsivaizdavimą ar to užteks. Šiuos pinigus galės paveldėti sutuoktinis, vaikai, kaimynai …

Kam reikalinga apsauga nuo galimybės gyventi saugiau?

Žymos:, , , , , ,
Kategorijos: Ieškojimai, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarų: 1 »

 
Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos