Urbokida

Geriau vėliau nei niekada.

Didžiausi sveikinimai valstybės dienos proga. Šilčiausi sveikinimai dainų šventės dalyviams ir gerbėjams.

Ačiū Valdui. Noriu padėkoti už puikius atstovavimo metus. Manau, jie sėkmingi Lietuvai didžiąją dalimi būtent Valdo Adamkaus dėka.

Sveikinimai Daliai. Sėkmės! Jei prezidentavimo metu bent pusę tiek idėjų pavyks įgyvendinti, kiek buvo prieš rinkimus, manau, jau bus galima sveikinti su labai didele pergale ir pasiekimais.

Labai buvo gera matyti žmonių euforiją gatvėse po inauguracijos, linkiu ją išlaikyti dar bent penkis metus. Sveikinimai visiems!

Praėjusiame amžiuje pasaulis buvo užsikrėtęs Z.Froido idėjomis. Visi rėmėsi savo EGO. Kas be nutiktų – viską stumiam per seksualinį (ne)pasitenkinimą ir dėl visų pasaulio bėdų kaltos vaikystės traumos. Kas teisus, kas ne – nežinau.

Tačiau manau, kad šiandiena yra žmogaus kaip asmenybės renesansas. Kažkas panašaus į Matrix Reloaded.  Nuo asmeninių problemų ir savęs aukštinimo nukreipiamas dėmesys į vertę. Atsiranda klausimas ar tikrai esi toks svarbus? Ar toks reikalingas? Jei XXa. leido eiti iš proto ir gyventi reikalaujant iš kitų, manau jau dabar svarstyklės lenkiasi į kitą pusę. Ką Tu gali duoti už tai, kad būtum pripažintas? Koks turi būti stiprus, šaunus, pasitikintis ir sugebantis, kad taptum vertu?

Jei LT žiniasklaida vis dar bando atlikti „blogų tėvelių“ pareigą sumenkinti bet kurį Lietuvos pilietį, o JAV – savąjį pakelti iki padebesų (prancūzams tai įgimta :] ), tai visuomenė po truputi pradeda atsigauti. Įsiklausykim, vis daugiau pasigirsta balsų: nesmugdykit. Vienas pažįstamas pasiūlė, kad kalbantis apie blogybes kompanijoje turi sumokėti kitiems po 100Lt, kad nustotų skleisti tas blogybes tolyn. Juk tam, kad namuose būtų vietos laimei, juos reikia iššluot nuo pesimizmo, apatijos ir cinizmo.

Vis daugiau žmonių be paskalų žiniasklaidos pradeda skaityt knygas. Ir senas, ir naujas. Net ne pigius romanus, bet tikras knygas. Pati atradau audio knygas, paprastoms neturiu laiko skaityti, tai dabar klausausi važiuodama automobiliu. Ir anglų kalbos mokaus, ir knyga perskaityta :] Jei kam reikia, galiu pasakyt iš kur gauti: nuo grožinės iki mokslinės.

Manau, kad krizė šiuo atveju išeis į gerą, nes žmonės peržiūrės savo vertybes. Kas svarbiau: vakaras praleistas su šeima ar straipsnis apie kažkieno batus… Vertę kuriantis darbas ar tuščiagarbiškumas? Manau, kad visur turi būti pusiausvyra ir kadangi visuomenė (bent kiek matau aplink) tapo besaike tuščia vartotoja, dabar pats laikas atrasti save ir kitus iš naujo, prisikelti naujam gyvenimui.

Kodėl japonams pavyko moderną integruoti į etno kultūrą? Kodėl jie neturi priešpriešos tarp etno kultūros ir moderno? Kodėl modernas neišstumia etno kultūros ? Kodėl Lietuvoje nutiko atvirkščiai?

Puikiai pamenu istorijos pamokas: Japonija po II pasaulinio karo robotizavo pramonę. Fabrikuose buvo ne tik įdiegiamos automatinės linijos, bet kartu su rytine mankšta buvo dainuojama apie tai, kaip robotas padeda žmogui, bet jo nepakeičia. Buvo ieškoma būdų, kaip neatleisti darbuotojų, bet juos perkvalifikuoti, kad žmogus turėtų darbo vietą.  Tai buvo sisteminga politika, skirta išsaugoti visuomenės vertybes ir sukurti naujas, pagerinant žmogaus buitį ir gyvenimą.  Valstybė stengėsi ir stengiasi integruoti aukštąsias technologijas į kasdienį gyvenimą, į darbo aplinką. Tradicijos nekeičiamos, bet technologijos yra pritaikomos prie tradicijų. Labai didelį įspūdį paliko filmukas apie tai, kaip yra bendraujama su mirusiaisiais, kokios atliekamos apeigos. Kadangi japonai kremuoja mirusiuosius, nelieka kapo, kur būtų galima atlikti apeigas mirusiąjam atminti. Tam sukurtos programėlės, kurios padeda atlikti apeigas. Stengiamasi ne žmogų įsprausti į kampą, o panaikintą galimybę pakeisti kita. Juk žmogus šiuo atveju prie kompiuterio sėda užsidegęs smilkalus ir apsirengęs tautiniais drabužiais. Svarbu, kad jis vykdo savo pareigą nuoširdžiai.

Kodėl situacija Lietuvoje yra atvirkščia? Ar dėl to, jog gyvenam gilia praeitimi? Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, baudžiava? Ar dėl to, kad savo etno kultūrą suprantam, tik kaip tautinius drabužius? Gal problema yra dažniausiai matomų liaudies antsamblių menkas profesionalumo lygis? (tikrai ne visų).

Šį savaitgalį teko būti  „Jaunystės“ dviejų choristų vestuvėse. Žinoma, choras atėjo jų pasveikinti ir kelias valandas leido pasidžiaugti suimprovizuotu koncertu. Jie užburia savo puikiu dainavimu. Ir svarbiausia, jog buvo pasirinktos būtent tautinės dainos.  Kai jos skamba iš profesionalų lūpų,  mąstymas pasikeičia kardinaliai ir nebelieka abejonių, kokia puiki yra mūsų etno kultūra. Norisi ją išsaugoti ir puoselėti.

Manau, ir Veronika Povilionienė ne kartą įrodė, kad etno muzika gali skambėti moderniai. Labai norėtųsi kuo daugiau projektų šia linkme. Gal šių metų dainų šventė dar labiau sustiprins šį požiūrį ir paskatins įsitraukti daugiau žmonių. Atsimerkim, juk mes galim dar daugiau.

Jei virš Tavęs praskrido balandis – tai geras ženklas. Nesvarbu koks Tavo  horoskopo ženklas, balandis yra gerai. Dar labai gera yra šypsotis kaimynui, kurį sutinki kiekvieną rytą ir nesisveikini. Juokai juokais, bet tai geri ženklai :] Geras ženklas yra kamštyje praleisti automobilį iš šalutinio kelio . Dar geresnis ženklas pamatyti, kokią stiprią pilietinę ideologiją stumia LRT. Kažkaip iki tol nesusimąstydavau… Jie propaguoja – mes šaunūs – idėją.

Reikia pavyzdžių? Kadangi žiūriu tik 2-3 laidas per televiziją, tai nelabai galiu papasakoti, kas yra transliuojama didžiąją dalį laiko, tačiau iš to, ką matau, manau turiu teisę argumentuoti :]

Mintis, pasveikinti Lietuvą iš viso pasaulio su tūkstantmečio sukaktuvėm (kaip gera, kad yra kas džiaugiasi sendamas :] ), puiki. Lietuviai gyvenantys svetur ir gimtinėj sako savo palinkėjimus Lietuvai gimtadienio proga. Ką šita žinutė sako? Žiūrėkit, kiek mūsų daug :] Mes ir Ispanijoj, ir Italijoj, ir D.Britanojoj, ir Gruzijoj, ir Kanadoj….. Pasauli, saugokis, lietuviai ateina :] Juokauju.

Kitas projektas – chorai. Su kuo labiausiai asocijuojasi chorai vidutinio išsilavinimo miniai, kuri klausosi „balių“. Su nuobodybe. Sunkiom varginančiom repeticijom, su nuobodžiais žmonėmis…. Nesakau, kad taip galvoja visi. Tačiau projektas būtent taip mąstantiems siunčia žinutę – jie įdomūs. Laidoj yra intarpai apie choristus. Jie modernūs, jie  veiklūs…. komplimentus yra už ką žerti saujomis. Kartu ir jaunimui smagus paskatinimas. Neturi, ką veikti – ieškok mūsų, junkis, su mumis smagiau :]

Rubrika apie Lietuvos jaunimą, kuris puikiai mokosi, sportuoja, dalyvauja užklasinėj veikloj, kuria…. Tai pasaka be galo. Žemai galvą lenkiu prieš žmones, kurie pamatė, susidomėjo ir sugalvojo savo mintis perduoti kitiems, įvertinti ir pasigirti Lietuvos žmonėmis, kurie dalyvauja.

Manau, jei žiūrėčiau daugiau laidų, atsirastų dar geresnių pavyzdžių ir ne iš vieno televizijos kanalo. Papildykit mane. Tai šaunu mąstyti teigimai apie save ir savo šalį.  Matyti kaip ji stiebiasi į viršų ir gal net prie to prisidėti :]

Kokia veikla nebūtų pradėta, kievieną kartą pasigirsta protestuojančių, nepatenkintų balsai. Keistoka, tikslai patvirtinti, bet vis dar galvojama ar jie teisingai nustatyti…

Kritika yra gerai ir labai šaunu kai ji yra aiški, konstruktyvi ir išsakoma laiku. Bet kaip su nuolatiniu inkštimu, jog Lietuvoje viskas blogai?

Skaitau šiandien VŽ straipsnį apie Lietuvos įvaizdžio kūrimą. Šaunu. Labai norisi, kad Lietuva nebūtų pristatoma kaip šalis, kur pigus alus ir lengvai pasiekiamos merginos. Mes galim, turim ir norim gerokai daugiau nei buvo išvardinta.

Galų gale buvo apsispręsta, kad Lietuva yra drąsi šalis. Oho. Jau vien, kad tokią mintį iškėlė, šalis tikrai drąsi. Kaip mes tą žinią pasauliui pranešim? Pasirodo paprastai, padėsim į stalčių. Išleido knygą, už vienetą po 700Lt. Jei būtų išleidę daugiau nei 100 vienetų, tai knygos savikaina būtų mažesnė. Mums reikia tik 100 vienetų, tai nematau prasmės, kodėl turėtų spausdinti 500 egzempliorių. Vieneto savikaina sumažėtų, bet ar nuo to būtų geriau? Juk bendra suma būtų išleista didesnė. Klausimas, ar knyga išvis buvo reikalinga? Gal buvo galima išleisti elektronine knygą PDF formatu ir būtų pigiau :) galėtumėm pridauginti į kiek reikia vienetų ir būt beveik nemokai išėję :]

Problema ne knygoj. Problema, kad po tokių ilgų diskusijų vėl keliamas klausimas, ar tikrai Lietuva drąsi šalis. Gal reikia kitos reprezentacinės idėjos?

Nežinau, gal kita idėja ir būtų geresnė, bet gal laikas veikti? Gal geriau nebeieškoti, o klausytis, ką kiti apie mus girdi, žiūrėt kaip kiti mus mato? Lietuva, tai šalis, į kurią neįmanoma atskristi tiesiogiai. Tai šalis, kuri garsi korupcija. Šalis, kuri nesilaiko duotų pažadų. Norima galutinai diskredituoti renginį „Vilnius – Europos kultūros sostinė“. Pasižadėjom, bet nebenorim uždaryti Ignalinos atominės elektrinės. Lietuva garsi politiniais skandalais (R.Pakso istorija ). Gal būtų laikas pradėti veikti?

Gal reikia pradėt nuo bendros kampanijos „Mes už savo šalį“, kuri skatintų teigiamą mąstyseną. Duoti lengvatas žiniasklaidai, kuri šalia objektyvių žinių praneštų ir teigiamų. Noriu pasakyti, kad nereikia keisti tiesos. Jei yra blogai, tegu ir pasako, kad yra blogai, bet tegu randa, nors vieną gerą dalyką šalyje. Kas nors per dieną juk padėjo senyvam žmogui per gatvę pereiti. Tegu per žinias praneša nors po vieną gerą žinią. Jų tikrai yra, jos tiesiog ignoruojamos. Pvz.: šį šeštadienį buvo puikus fakyrų pasirodymas prie Mindaugo paminklo. Buvau, mačiau, man patiko.

Kaip JAV pradėjo realią kovą su rasizmu? Paprastai. Filme turi vaidinti nors vienas ne baltaodis. Įstaigose privalo būti ne mažiau kaip 5 procentai ne baltaodžių darbutojų, ir t.t.. Tai suveikė! Problema visiškai neišnyko, tačiau sprendimas pajudėjo iš sąstingio.

Todėl ir siūlau. Nebijokim veiklos, pradėkim kurti. Nukreipkim savo jėgas ne į priekabes, bet į tikslo pasiekimą. Garsinkim šalį, mes esam jos dalis. Kokie esam mes, tokią šalį mato kiti. Būkim drąsūs, juk šalis tai jau drąsi :]

PS: užsukau į vieną blogą. Gal tikrai tame priežastis? Plačiau dansu.lt.

„Buvimas socialiai atstumtu leidžia sutelkti dėmesį į tikrai svarbius dalykus, pavyzdžiui, mąstymą ir hakinimą.“ Citata iš vadovėlio: Kaip tapti hakeriu.

Tiems, kam informatika nėra pats įdomiausias mokslas, galima paskutinio žodžio neskaityti :] Frazė  dėl to nepraranda savo vertės.

Būt smagu, jei žmogus dar būdamas neatstumtas išmoktų apsidairyt aplinkui.

Gyvenam, nerimaujam. Kai kas gal ir ne …. Pinigų mažėja. Iš pažįstamų girdžiu tik apie atleidimus, vėluojančius arba nemokamus atlyginimus. Skaitau straipsnius kaip kitose šalyse vyriausybės rūpinasi savo piliečiais ir komentarus (ko gero jie nieko nežino apie Graikiją, Islandiją ir pan) ir kaip seimas nesirūpina mumis.

Visai neseniai skaičiau knygą, kurioje buvo paminėta idėja, jog jei labai trūksta pinigų, vadinas jų reikia duoti kitiems ir pinigai sugrįs su kaupu. Čia kaip vaikystėje girdėtose pasakose, kur už gera atsilygina geru. Kas keisčiausia, kad tiksliai žinau, kad autorius paaukojo labai dideles sumas pats! Dideles net ir jam pačiam :]

Tai ir pamąsčiau … Kodėl vietoj skundo nepradėjus patiems ką nors daryti? Sakau gal kurti naują verslą? Va tik idėjos trūksta su optimistiniu požiūriu. Man atrodo, kad Lietuvoj tai būtų pati reikalingiausia prekė – teigiamas savęs ir kitų vertinimas :]

Sekant penktadienio įvykius….

Labai stebiuosi šiuolaikine masine kultūra, kuri norėdama įtikti žiūrovui ritasi žemyn kulversčiais. Atitinkamai elgiasi ir žiniasklaida. Tokių menkinančių, stumenčių žemyn straipsnių kiekvienam portale dešimtimis. Kodėl paskui stebimasi, kuomet į mitingą susirenka jaunuolių grupė, kuri ko gero išvis nesupranta, kas vyksta tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikoje, ir akmenimis apmėto seimą…. Dar juokingiau, kad jie patys turės sumokėti 2 milijonus litų, kad padengtų nuostolius ir kažkas dar užsidirbs iš to :]

Nuo vaikystės, kiek pamenu, buvo kalama į galvą „Neišsiskirk“, „Neišsišok“, „Patylėk“. Ir mokykloj, ir iš suaugusių tos pačios tiesos – Būk toks kaip visi! Net klasiokės šaipydavosi iš tų, kurios neturėjo lenkiškų „apteškių“.  Kas buvo kviečiamas pas direktorių ant kilimėlio už juodai lakuotus nagus, auskarus nosyje, vaikinai už ilgus plaukus ir pan, tas supras apie ką kalbu. Juokingiausia, kad būtent tie žmonės vėliau arba puola labai žemai, arba tampa asmenybėmis, tampa lyderiais. O tie, kurie „buvo kaip visi“, taip ir liko vidutinybėmis.

Mokyklose dabar vyrauja idėja – mokslas kaip žaidimas. Išmoksime žaisdami. Iš patirties žinau, kad nuolatinis darbas ir pastangos žinias paverčia įgūdžiais, tikrai nežaidimas. Viena yra dvejų metų vaikas, kuriam žaidimas vienas iš geriausių mokymosi metodas. Tačiau net penktokas yra ganėtinai savarankiškas žmogus. Prisiminkim Mocartą, penkiametį genijų. Prisiminus Enšteiną, kuris iki 9erių metų nesugebėjo išmokti skaityti, bet pakeitus mokymosi metodus, tapo vunderkindu :] Žinios pačios savaime neturi vertės, jei negali būti pritaikomos. Tam, kad žmogus laisvai sugebėtų savo žinias taikyti, jis turi turėti įgūdžius.

Todėl kai visa sistema nukreipta į žmogaus menkinimą siūlyčiau keisti sistemą, o ne kaltinti tautiškumą nesugebėjimu lyderiauti. Problema išvis nesusijusi tautybe, odos spalva ar dar kuo nors. Problema savęs vertinime ir pagarbos kitam stoka. Svarbiausia, akd galim ateitį kurti tokią kokios norim. Jei norim tapti dideliais, tokiais ir tampam. Kiek pamenu 2008 geriausio jaunojo verslininko titulą gavo neregys. Manau, įrodymų, kad norint galima iššokti aukščiau bambos, yra daugiau negu reikia :]