Urbokida

Labai paprastai išsisprendžia visos problemos, kai suvoki sprendimo esmę. Visi žmonės gali būti sudalinti į dvi grupes.

Kolumbo tipo žmonės. Kai Kolumbas sugalvojo, kad nori atrasti naują pasaulį, jis nežinojo, kur nukeliaus. Kai jis ten nukeliavo, taip ir nežinojo, kur atsirado. Kai jis grįžo namo, vis dar nežinojo, kur buvęs. Ir taip dauguma žmonių eina į darbą kiekvieną dieną.

Sėkmingi žmonės žino, kur eina,  ir žino, ko nori. Jie kaip strėlės – tiesiai į tikslą. Juk nežinant, kur taikinys sunku pataikyti.

Trūksta informacijos – pasiklausykit Brian Tracy (ir kt. lektorių) knygos „Leadership“. PS: audio knygų privalumas, tam nereikia skirti papildomo laiko. Keliauji į darbą ir klausais automobilyje. Kolegė klausosi ir važiuodama troleibusu per ausinukus. Prižadu, kad transporto priemonė rezultato neįtakos :]

… jei tik tam yra noro :]

Skaitau knygą po knygos, žiūriu filmus, skaitau straipsnius ir visur ta pati mintis. Jei norėsi, jei norą paversi troškimu, jei sieksi, tai ir gausi. Jei su kuo bandau padiskutuoti šia tema, man atsako – nesąmonė, čia sėkmės reikalas. Kodėl kiti dirba visa gyvenimą ir neužsidirba? Turėtų juk visi savo tikslus pasiekti.

Ir štai šiandien manau, kad radau atsakymą.

Bet kokios sėkmės (noro) pagrindas yra konkrečiai nusistatyti, kas yra sėkmė (noras).  Pvz.: noriu milijono litų savo X sąskaitoj. Sekantis žingsnis kaip aš to pasieksiu. Norėčiau ne paveldėti, ne laimėti, bet užsidirbti. Tada reikia nustatyti kada. Tarkim – per metus nuo šiandienos. 2010 metų gegužės 14 dieną mano sąskaitoje X bus 1 000 000,00Lt.

Na ir laukiam datos? Laukiam :] Mąstom nuolatos apie norimą milijoną :] O ką veikia mūsų smegenys, jei mes nuolatos jas judinam ir primenam savo tikslą? Tie kas žino kaip matuojamas informacijos kiekis arba kaip kuriami algoritmai supras iš karto, kitiems tebunie pažintis su tiksliaisiais mokslais :] Schema labai paprasta. Žmogus sukuria naujus dalykus, remdamasis tuo, ką žino. Ištikrųjų nieko naujo nesukuriama, tiesiog galimybės iš vienos vietos perkeliamos į kitą. Tuomet, jei nuolatos galvojam apie tikslą, mintys bėga užduodamos vis naujus klausimus ir ieškodamos naujų galimybių.100 klausimų neužteko gauti milijoną? Tuomet ieškom naujos galimybės, taip kol galų gale užsidirbsim.

Jei ne nuolatos tikslas prisimenamas, tuomet kiekvieną kartą iš naujo keliaujama nuo pirmo klausimo, nes smegenys bus pamiršę atsakymus ir joms reiks išnaujo keliauti per visą hierarchiją.

Jei iš viso negalvojam, nesikoncentruojam, tai smegenys niekada neužduoda klausimų, neieško nors vieno atsakymo TAIP. O jei net nežinom koks tikslas, tuomet ir negalvojam.

Kažkaip labai paprastai :]

Reziumuoju apklausos rezultatus. Ši apklausa buvo skirta sužinoti pagrindines priežąstis dėl ko nepradedamas verslas.Arba gal patvirtinti anksčiau turėtas mintis …

[poll id=“3″]

Žinoma 40 atsakymų nėra didelė imtis, bet man kažkaip atrodo, jog tai ir yra dažniausiai formuluojamos priežastys, kodėl žmogus nepradeda savo verslo.

Neturiu idėjos…

Ar tikrai neturit nei vienos idėjos verslui, kurią būtų galima realizuoti? Ypač dabar? Krizės metu? Na patarčiau užsiimti verslu, kurio , jeigu ką, būtų lengva atsisakyti, tačiau aš įsitikinus, kad spalį- lapkritį būsim nusileidę jau labai žemai. Jau tuomet daug žmonių bus netekę darbo, išbaigę savo santaupas (tikiuosi, kad jų turi). Ar krisim dar daugiau – nežinau. Bet kažkaip man atrodo, kad kritiniai taškai yra šios vasaros birželis ir ruduo (šildymo sezono pradžia). Kas iš to seka? Darbo jėga labai pigi, perkamoja galia – žema. Išvada: radus, ko žmonės negali atsisakyti, net kai turi ypatingai žemas pajamas, štai ir niša. Be to, sunkmečiu paaštrėja „prabangos“ suvokimas. Prekės, kurias žmonės perka norėdami pasirodyti, kad „gali“. Prašau – kiek erdvės verslui…  Svarbu ne tiek pati idėja, kiek sugebėjimas ją parduoti. Ar MacDonaldas puiki idėja? Sintetinė sriuba? Ekologiški maišeliai? Juk nieko ypatinga, bet turi masinius pirkėjus.

Neturiu tam pinigų…

Žinoma, grynieji – problema, tačiau nebūtina pradėti nuo viešbučių tinklo, galima pradėti nuo apimtimi mažesnių projektų, kurie po truputi įsibėgėdami atneštų pelno. Niekas neatsiranda iš karto. Medžiui reikia laiko užaugti.  Pyragui iškepti.

Kita…

Tiems, kas nori dirbti kitiems, bijo pradėti verslą, nes nepasiseks, ar turi kokių panašių priežasčių, net manau, kad nevertėtų pradėti savo verslo. Jei žmogus bijo dar nepradėjęs, gal tegu pradeda siekti savo tikslų nuo paprastenių dalykų? Padidinti savo metines pajamas, gauti darbą apie kurį svajoja….. Atsisakyti kompleksų ir prdėti džiaugtis gyvenimu.

Moralas

Dvejoti neverta. Reikia aiškiai suformuluoti ir skaičiuoti, aiškintis. Ieškoti ir niekad nesustoti. Pasižiūri – netinka, keliauji toliau. Paskaičiuoji – tinka, pirmyn – darom. Ko gero pradedu moralizuoti savo straipsniuose. Kritikuokit. Labai jautriai reaguoju į kritiką. Tai puiku! Į kiekvieną pastabą stengiuos reaguoti pasitempimu. Visada galima geriau. Jei žmogtus nori, jis nuverčia kalnus ir tokios smulkmenos kaip idėja a pinigai nieko nereiškia. Juk jei negali pats pritraukti žmonių, susirask žmogų, kuris moka :] reikia pinigų, rask tokią idėją, kurią iš Tavęs nupirks už didelius pinigus. Visada yra du pasirinkimai: inkšti, kad viskas yra blogai arba prisiimti atsakomybę ir pradėti veikti, kad sėkmė turėtų šansą ateitį į svečius. Ar gali būti paprasčiau :]

Labai dažnai žmogus nuleidžia rankas dar nė nepradėjęs siekti tikslo. Jis tiesiog „įsitikina“, kad nesugebės. Daug paprasčiau nuolatos sau įrodynėti, kad nieko nesugebi, nenori, tai ne man, negu realiai prisiimti atsakomybę ir pasiekti tikslą.

O kodėl turėtų būti kitaip? Juk ne visi gimė genijais… Tačiau tie genijai, kuriuos pažįstu, neturi jokių super galių ir jiems nesiseka lengviau nei kitiems. Jie pasiekė savo tikslų, jėgas investuodami į tikslo siekimą, o ne į įtikinėjimą, kad nesugebės. Ar žinot, kad Einšteinas buvo pripažintas atsilikusių, nesugebančių mokytis, nes iki devynerių nesugebėjo išmokti skaityti? Dabar atsigręžus atgal atrodo juokinga, tačiau tai tiesa. Tik kai buvo pakeistas mokymo būdas, Einšteinas ne tik išmoko skaityti, jis tapo genijum :]

Lygiai taip ir su tikslais. Koks paprasčiausias būdas įsitikinti, kad pavyks? Įsidarbink įmonėj, kuri siekia panašių į Tavo tikslų. Nori išmokti pardavinėti? Įsidarbinkit vadybininku (nežinau kaip esant šiandieninei ekonominei situacijai tai pavyktų, bet manau galima rasti niuansų kaip įtikinti galimą darbdavį ).  Nori išmokti siūti, įsidarbink siuvėjo padejėju. Įsidarbink nemokamai (pasisiūlyk atlikti „praktiką“).  Kai darbdavys pateikia užsakymą, reikia ir padarai. Juk paprastai gan sudėtinga šefą įtikinti, kad nenoriu ir nedarysiu. Tačiau kai reikia tokį patį tikslą pasiekti pačiam, atrodo daug sudėtingiau. Jei nesigauna įsitikinti pačiam, tai tegu dirbant kitam paaiškėja – tai įmanoma, nuo šiol darysiu tai sau :]

Kuo skiriasi akcininkas, įmonės aukščiausio rango vadovas (pavadinkim jį darbdaviu) ir darbuotojas?

Manau sutiksit, kad kiekvienas akcininkas nori kuo didesnio pelno, dosniai dalijamų dividentų ir pan. Kokius mokesčius jis moka? Pelno :] normalu, tiesa, valstybė sudarė sąlygas Tau uždirbti ir pasiėmė už „stogą“.

Vadovas (darbdavys). Jis iš vienos pusės nepavydėtinoj padėty, nes jis gali būti ir samdinys, ir vadovas, ir  akcininkas vienu metu. Jei vadovui neprikaluso 100proc. akcijų, tuomet jis samdinys. Vadinasi turi įtikti savo vadovui (akcininkams) ir pasiekti jų užsibrėžtų tikslų. Tarkim, kad jis yra 100 procentų akcijų savininkas įmonėje, tuomet jis yra vienintelis akcininkas. Taigi jis siekia savų tikslų. Kokius mokesčius jis moka? Pelno ir susijusius su darbo užmokesčiu. Spėju, kad absoliuti dauguma vadovų puikiai susitvarko – dirba už minimumą ar pan. Ką tai reiškia? Moka minimalius mokesčius, susijusius su darbo užmokesčiu, valstybei. Kas liko? Pelno mokestis? apie tai kiek vėliau, kai aptarsim darbuotojo (samdinio) padėtį.

Tai kaip gyvena darbuotojas? Labai paprastai, lygiai taip kaip ir vadovas, kuomet ir jis yra  samdinys, tik kiek prastesnėmis sąlygomis. Priklausomai nuo užimamo laiptelio įmonėje, darbuotojas turi arba neturi savo reprezentacinio biudžeto, automobilio ir panašių dalykų. Žinoma, viskas priklauso nuo pareigų. Dauguma vadybininkų turi automobilius. Jau kaip kam pasisekė, kas su Megane, kas su Pollo važinėja :] Tačiau galioja auksinė taisyklė – bet kuris samdinys visada uždirbs tik tiek, kiek jam leidžia uždirbti vadovas. Kas sudarinėja pardavimų planus? Vadovas. Kas nustato apmokestinimo koeficientus už pardavimus? Vadovas. O jei dar samdinys tiesiogiai neneša pajamų, nėra susijęs nei su produkto gaminimu, nei su pardavimais? Pvz administratorė. Jai dažnam ofise tenka juodžiausias darbas (kas ko nenori daryt, atiduos jai), jos atlyginimas bus mažiausias. Dar vienas buvimo samdiniu pliusas:  siekti savo vadovų, akcininkų tikslų, bet ne savo.  O mokesčiai? Mokesčiai labai paprasti… Dabar jau tiksliai nebežinau kokia dalis darbo užmokesčio iškeliauja į kitas kišenes, tačiau bent anksčiau tai buvo kiek mažiau už 50 procentų viso darbo užmoksčio. Tokių mokesčių nemoka niekas, net jei už dividentus pakeltų pajamų mokestį iki 20proc., tai būtų tik juokinga suma palyginus su samdini0 mokesčiais.

Mokesčiai skiriasi ne tik dydžiu, bet dar svarbesniu dalyku – kada jie mokami. Jeigu įmonės vadovas gauna 1000Lt atlyginimo ir yra 100proc įmonės savininkas. Nuo savo algos jis susimoka mokesčius, tačiau kas atsitinka su pelno mokesčiu? Vadovas gali nusipirkti automobilį, kuris pelno mokesčiu apmokestinamas pajamas sumažins bent 50-70000 Lt. Vadinasi nuo mažesnės sumos mokės mokesčius.

O kaip darbutojas? Jam net visos algos neišmoka, už jį mokesčius sumoka darbdavys, kad darbuotojas netyčia neišleistų tų pinigų ir jie pasiektų gavėją. Čia ne darbdavio politika. Įstatymus priima seimas. Tai visam pasauliui būdinga praktika. Todėl juokinga kai sako, kad yra darbdavio mokesčiai ir yra dirbančiojo mokesčiai. Darbdaviui visiškai tas pats į kieno sąskaitą pervesti pinigus, jis tiesiog susidaro biudžetą, kiek ir kokiai pareigybei gali ir nori išleisti.

Verta prisiminti, kad absoliučiai visus mokesčius sumoka galutinis vartotojas. Todėl yra skirtumas, ar pirmiau perki ir nuo neišleistų pinigų susimoki mokesčius; ar pirmiau sumoki mokesčius, o tada perki :]

Nuo mažens žaviuosi informatika, nes čia tėra du galimi atsakymai: TAIP ir NE. Ištikrųjų tai tėra vienas atsakymas (t.y. 1), o kitais atvejais – atsakymo nėra (t.y. 0). Impulsas yra arba jo nėra. Vadinasi, kas be atsitiktų, atsakymas yra teigiamas.

Sunku nepasiduoti gaunant kelis neigiamus atsakymus iš eilės. Vadybininkas turi išsiugdyti labai stiprų emocinį pagrindą, priimti neigiamą atsakymą kaip iššųkį (ar etc), bet jokiu būdu ne kaip pralaimėjimą. Versle svarbiau sugebėti parduoti, o ne gaminti, nes jei nemoki padaryti kažko pats, tai gali pasisamdyti, kas Tau dirbs.  Galima pasisamdyti ir vadybininkus, tačiau sugebėjimas parduoti pačiam suteikia laisvę, reikiamus kontaktus ir gebėjimą kontruoliuoti savo veiklą.

Kadangi atostogauju, tai labai trumpai. Bet tai tema, apie kurią verta susimąstyti. Kaip bet kokį atsakymą išvartyti į teigiamą ir net neigime atrasti naudos sau? Namų darbas šiai savaitei :]

Darbą lengva padaryti, kai mąstai kaip jį realizuoti, o ne dėl ko jo atsisakyti.

Tai ties kuo sustojom? Turim beveik idėją ir jokios nuovokos kaip tai padaryti…. Siūlau pradėt ieškot nuovokos. Pradžiai susirandam google ir pažiūrim, ką jis žino apie tai? Paieškom ir gretutinėse šakose, kas ten daros. Gal mes tik nežinom, kad ši sritis jau „užimta“. Tarkim, kad radom… Tada einam ieškot kitos idėjos, o jeigu ne, tada aiškinamės kaip realizuot. Kad nebūtų pilstymo iš tuščio į kiaurą, paimkim tą pavyzdį su maisto produktais (gal jau kas sugalvojot kaip daryt? praneškit, būčiau pirma klientė).

Pradžiai – ko reikės, kad tokią veiklą būtų galima pradėti vykdyti? Siūlau pradėt nuo proceso skaidymo, kad grubiai įsivaizduoti kokios apimties tai yra darbas.

Užsakymai (internetinė parduotuvė, reklama, prekių sąrašas, užsakymo apmokėjimas ….).

Perkam prekes (ar saugom pas save? gal tariamės su įmone, kuri jau ir taip tuo užsiima, turi sandėlius, šaldytuvus ir pan? ar yra vienas visų produktų tiekėjas? gal jie skirstosi pagal produktų grupes? į ką surenkam prekes (maišelis, dėžė ar tai priklauso nuo užsakymo dydžio? ar bus patogu transportuoti? Ar galima vienoj pakuotėj vežti supakuotas atskirai žalią mėsą ir pieną? …).

Surenkam prekes pagal užsakymą (ar patys surenkam užsakymus? …).

Transportavimas (kaip sudėlioti maršrutus? kaip transportuoti salotų lapus ir žalią mėsą viename pakete ar nepakenks temperatūrų skirtumai?  kaip padaryt, kad būtų patogu surasti kokią prekę kur nunešti? vežam patys ar samdom kurjerius? kiek kainuos  automobilių įsigyjimas? kokiu paros metu pristatom prekes….)

PS: gal geriau daryti kaip McDrive? Užsisakai internetu ir atvažiuoji pasiimti  per 24 val.  Atkrenta transportavimas ir skirtingų produktų kartu pakavimo problemos.

Prie viso šito dar reiktų pasidairyt kokių reikia licencijų, higienos paso, kaip visą tai įsigyti. Jei visas paslaugas pirkti iš kitų, kurie jau šitą turi, kokią veiklą reiktų įregistruoti Jūsų įmonei. Kaip su prekyba alkoholiu. Pasidomėti bent su teisininkais ar užsakymo apmokėjimas 15val, o atsiėmimas 23val nereiškia nelegalios prekybos alkoholiu. Dar kaži kiek niuansų, tačiau kryptį pagavot.

Atitinkamai palyginti ar tai nėra verslas, kuriam suktis reikia milijono, o uždirbi tūkstantį.

PS: kas smagiausia, jog jei idėja ir nepasitvirtina, tai dažniausiai besiaiškinant kaip ją realizuoti gimsta nauja idėja :]

Labai senai, dar būdamos studentės su draugę skaitydavom nesustodamos. Be visa ko, dar labai mėgom sėdėt kavinėse. Gerdavom kavą neįmanomais kiekiais. Ir taip kartą besedėdamos sumąstėm – o kas, jei ateini į kavinę ir gali pasiimti iš lentynos knygą? Idėja paprasta, už abonementinį mokestį skaitai knygas (aktualias realiu laiku) ir jei nori nusiperki kavos. Tada ši verslo idėja net buvo suvokta kaip galima verslo idėja ir išmesta, nes susigadins knygos! Mes taip nusprendėm net nepasitarę nei su viena leidykla ar knygynu, net su draugais nepasvarstėm….

Kvailiausia, kad tokią pačią idėją dabar įgyvendino CoffeeInn ir Pegaso knygynas. Linkiu jiems kuo geriausio pasisekimo!

Bet tai pamoka visam gyvenimui. Visos verslo GEROS idėjos yra paprastos. Tai kas atrodo visiškai šalia ir savaime suprantama gali tapti puikia verslo idėja!

Reikia pavyzdžio? Amerikoj iki šiol gatvėje dirba batų valytojai ;) O mažos cukrainės, kur nėra itin smagu pasėdėti, bet galima nusipirkti saldumyną išsinešimui. O maistas į namus? Ar tai genialu? O knygos internetu? Žinoma, nes tai elementaru.

Todėl idėjos siūlau pradėti ieškoti tame, ką jau žinot. Jums kažko reikia ir nerandat? Net nusipirkti nerandat? O brangiai? Ir vistiek nerandat? Paieškokit ar yra daugiau tokių žmonių, kurie sumokėtų už tai. Jei „produkto gamyba“ nesuvalgo viso uždarbio ir paklausa didesnė nei trys žmonės, siūlau rimtai pradėt skaičiuot :]

PS: viena verslo idėja nemokamai ;] nenoriu su veterinarijos tarnyba reikalų turėt:] sumokėčiau net 20-30Lt už atvežimą, jei galėčiau visus maisto produktus nusipirkti internetu ir man juos atvežtu į namus. Net ir greitai gendančius. Tačiau jei galiojimo laikas būtų pasibaigęs arba likus 3 dienom iki pasibaigimo, atsisakyčiau paslaugos vienareikšmiškai. Gal iššūkis ir didelis, bet idėja verta dėmesio…..

Pinigais nelyja, nors ir kaip norėtųsi. Taigi juos teks užsidirbti. Idėja prisivogti, padirbinėti ar slėpti mokesčius man nepriimtina.  Taigi lyg ir aišku, kuriam įmonę taip sumažindami riziką ir savo atsakomybę asmeniniu turtu ir keliaujam pirmyn :]

O tada dilema… kurti įmonę, labai daug popierizmo. Reikia daug visur vaikščioti,  sėdėti koridoriuose, kol kažkas kažkur priims, uždės antspauduką, nusikopijuos arba dar blogiau, pasakys, kad nepasidarei kopijų ir lieps eiti ir pasidaryti…. o kaip tyčia vakar baliavojom su draugais ir šiaip gyvenimas sunkus, šefas apie savo problemas nenutyla…. Žodžiu entuziazmas greit pakilęs lekia visu greičiu žemyn. O dar jei su pinigais visai prastai, tada prasideda savianalizės košmarai: ar sugebėsiu? ką apie tai pagalvos kiti? kas bus, jei šefas sužinos? o jei man nepasiseks? aš už viską būsiu atsakingas? kam man to reikia?

Manau pirmoj verslo kūrimo stadijoj reikia susirasti draiverį, kuris Jus visą laiką stumtų pirmyn. Ne tokį, kur pasakas skleidžia, jog nieko nedarant per dieną milijoną užsikalsi, bet realų. Iš ko atskirti ar jis geras? Jei jis klausinėja ir Jūsų paties atsakimai atveria jums akis, tada jis tinka, jei ne, ieškokit kito. Sugebėjimas suvokti kritinius taškus veikloje yra viena iš didžiausių vertybių. Todėl jei Jūsų draiveriui kyla klausimų, kurie atveria Jums akis, laikykit ir nepaleiskit :]

Na o jei Jūs pats esat toks driveris, Jums pasisekė, nes galit iškart peršokti į kitą stadiją „Ieškom idėjos“.

PS:  nuosava galva yra didžiausias turtas!

Bus pratęsimas :]

Kaip paskaičiuoti kiek kuris žmogus turi atlyginti kitam už savo pasiektus tikslus? Už tai, kad tapo vienu iš geriausiu bent savo įmonėje programuotoju? tapo Nobelio premijos laureatu? ar kad užsidirbo milijoną? pirmą, trečią? pirmą milijardą?

Vis banguoja mintys apie progresinius mokesčius. Kodėl jie yra gerai? Todėl, kad tie kurie uždirba yra plėšrūnai, jie engia kitus? Kodėl? Jei gaunu didesnę algą už bibliotekininkę, pati būdama programuotoja, čia blogai? Daug labiau prisidedu prie BVP kūrimo ir dėl to esu socialiai neteisinga? Išleisdama pinigus kursams, universitetui, dirbdama viršvalandžius esu socialiai neteisinga, nes valstybė man liepia savo uždirbtu geru dalintis su kitais.
Vienas pažįstamas dirba baldų gaminimo įmonėj. Dabar užsakymų nėra, o ir įmonė viena didžiausių LT. Prastovos jau beveik pusę metų. O pažįstamas eina į polikliniką, kad gautų biuletenį ir nors kokias pajamas, nes darbdavys nebeturi iš ko ir minimumą pervest. Va jis socialiai teisingas, nes jo pajamos gaunasi mažesnės už minimumą (už ligos dienas SODRA moka tik 85proc). Jis laukia ir dėl to yra teisingas, jei jis pradėtų ieškoti būtų kaip užsidirbti, valstybė tuoj sakytų: „Palauk, Tu jau minimumą gauni savo pirminėj darbovietėj, o kas čia per papildomos pajamos? apmokestinkim!“

Va Lubys, vėl investuoja beveik 300mln litų. Jis nėra socialiai teisingas, nes jis žino kaip užsidirbti. Jis juk darbo vietas kuria, savo milijonus kaupia, vis naujas įmones atidaro, kitoms įmonėms duoda užsakymų. Tose kitose įmonėse irgi žmonės dirba, vaikų turi. Atostogų nori nors iki Šventosios nuvažiuot.
Tiek, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Sugalvojau, kad reik startuot su nuosavu verslu. Gausiu savo pačios įmonėj minimumą. Pinigus galėsiu išleist dar iki apmokestinimo, jei sugebėsiu išleis visus, tai nebebus ir ką apmokestint. Viskas tik įstatymų nustatyta tvarka ir jokių nelegalybių  :]

Nei man progresiniai mokesčiai baisūs, nei dar ką :)