Urbokida

Lyg ir negerai atsiriboti nuo pasaulio, kita vertus save apsaugoti, manau yra protinga. Vienas iš patvariausių būtų – užsiauginti dramblio odą.

Gal būt atsiribojus nuo emocinio prieštaravimo įvairiems pasikeitimams ar klientų pageidavimams, bus pastebėta nauja erdvė, kurioje atsirastų naujos galimybės, naujos idėjos?

Dažnai emocijos užgožia esmę. Turiu klientę, kuri kilus problemai visada skambina šaukdama, bet tik pirmus du kartus (dėl tos pačios problemos). Skambučių intervalas max 1 valanda. Visada stengiuos trečią kartą paskambinti pati. Ji jau būna išliejus savo emocijas ir tuomet puikiai gaunasi susitarti. Nuramini žmogų, kad supranti jo problemą ir per praėjusią valandą radai sprendimą. Kartais taip iš karto nepavyksta atrasti, bet kokių nors idėjų tikrai kyla. Pasipasakoji, ką sumąstei. Klientė protinga. Ji lengvai priima idėjas ir savų pasiūlo. Žodžiu pradedam realiai ieškoti sprendimo būdų.

Juokingiausia, kad tokia situacija yra beveik visada. Pirmas skambutis. Ištisinis monologas, kai neįmanoma net žodžio įterpti. Antras skambutis – jau su intarpais – dialogas. Trečias – normalus pokalbis. Be to, naudingas abiems pusėms.

Užsiaugini dramblio odą ir tampi nebe jautrus tuščioms emocijoms. Pagarboms kitam neprarandi. Tik baisu, kaip vidurį atrasti, kad nuo pasaulio širma neatsiskirti… Manau, norint viskas įmanoma :]

Apsipirkimo malonumai. Pati nemėgstu parduotuvių ir jei tik imanoma, stengiuos ten lankytis kuo rečiau. Visgi įrenginėjant namus, nori nenori tenka užsukti  gan dažnai ir Senukai jau tapo beveik antrais namais :]

Šį savaitgalį galų gale nusipirkom užuolaidas. Radom tokias, kokių reikia, jau pasiūtas. Nusipirkom. Kartu pirkom ir karnyzus.  Žodžiu sumokėjom 525Lt. Lyg ir nedaug.

Grįžtam namo, lyginam užuolaidas, vyras sienas grežia. Šypsenos iki ausų. Žinoma, nepagalvojom…. Karnyzų laikikliai per trumpi ir užuolaidos įsiremia į palangę. Vaizdas ne koks. Pinigėlių irgi gaila. O man jau ir užuolaidos nebepatinka…. Na bėgte vėl į parduotuvę. Tokio skersmens lazdoms laikiklių, tvirtinamų prie lubų, nėra ir nebūna. Yra mažesniems, yra didesniems. Šitiems niekaip. Prie sienos tvirtinami yra tik standartiniai.  Ir jų ilgis mums netinka. Lekiam į Ermitažą. Radom kitą variantą. Šikart už viską sumokėjom per pus mažiau. Bet anie 500Lt labai jau brangūs.

Ir ką Jūs manot, nuvažiuojam į Senukus sekmadienį, užeinam į garantinį. Sakom, gražinti norim. Vadybininkė tik čekio paprašė ir grąžino visą sumą.

Kai kažkada grąžinom plyteles Ermitažui, tai labai barėsi. Dėl to stengiamės ten nieko nepirkti. O Senukai mane kiekvieną kartą nustebina. Jei tik reikia, visas prekes atgal priima (reikia čekį turėt ir pan… bet be problemų). Tai ir galvoju – mažu reklama bus :] Juk vis tiek malonu :]

PS: O jei kam reikia kuriantis naujam bute/ name idėjų, pasidairykit. Pati daug nežiūrėjau, bet iš pirmo žvilgsnio atrodo įdomu :]

Kas yra gera prekė? Kokybiška? Pasiekiama? Pigi? Reta?

Perskaičiau mintį, kad tai kas nemokama sukuria įspūdį, jog yra prasta. Bet jei manęs paklaustų, kas man yra kokybiškiausia prekė, atsakyčiau – Google (Gmail). Juk net posakis yra „Nežinai? Paguglink :]“

Kai išgirdau, kad paštas (Gmail) neveikė kelias valandas – negalėjau patikėti. O svarbiausia, reakcija buvo – kažkas labai rimto atsitiko. Ne, kad komanda nesugeba susitvarkyt su nesklandumais, kad kaip visada neveikia sistema ar pan. Tiesiog,  nuoširdus susirūpinimas – kas galėjo atsitikti, kad galėtų neveikti Gmail? (Pasaulio pabaiga artėja?) Nežinau nei vieno daugiau tokio produkto, kuris būtų taip aukštai vertinamas. Iki šiol nesuprantu, kodėl jie neapmokestina savo paslaugų.

Todėl manau, kad geriausią įspūdį sukuria keliami nuolatiniai reikalavimai gamybai (paslaugų teikimui). Galima kiek nori reklamuotis su naujienomis, bet jei produktas (paslauga) jau yra kokybiškas, atitinkantis (viršijantis) lūkesčius, jokia reklama nepaskatins nuklysti į naujienų žabangas.

Atkreipėt dėmesį į reklamas? Kiekviena skelbia – NAUJA. Mes pristatom Jums naujieną. To dar nebuvo. Jūs to dar nematėt….

Mums perša naujoves taip, tarsi kaip tik to pirkėjas norėtų labiausiai. Kita vertus, kiek laiko reikėjo, kad Edisono lemputė taptų plačiai naudojama buityje? Tam žinoma reikia techninių galimybių. O per kiek laiko nuo pramoninės pjaustymo mašinos sukūrimo buvo pradėta pardavinėti raikyta duona? Tam reikėjo 20 metų, nes mašina buvo sukurta 1912m, o į rinką realiai pateko tik apie 1930-35 metus. Kada pasirodė Lietuvoje, atskira kalba…..

O kaip dėl pasipriešinimo IT darbo vietose? Jei tik sugalvojama diegti naują sistemą, darbuotojai jai priešinasi. Jie bijo naujų sistemų, bijo naujos konkurencijos. Dažniausiai įmonėj (priklausomai nuo bendro darbutojų skaičiaus) yra po kelis „naujienų mėgėjus“, o visi kiti, jei nesipriešina, tai labai pasyviai priima naujoves.

Man asmeniškai netgi nepatinka dizaino pakeitimai, jeigu tai nėra funkcionalu. Pvz. jei mano šampūno buteliukas pasikeis taip, jog negalėsiu jo pastatyti dangteliu žemyn, ieškosiu kito šampūno. Manau, kad abzoliuti dauguma pirkėjų turi vienokias ar kitokias savo fobijas ar tiesiog „patogumus“, kurių nenori keisti. Pakeitimai kartais tikrai į naudą, bet jie sukuria nepatogumų: sunkiau rasti prekę lentynoj, ji kartais praranda savybes, kurios buvo privalumu dėl ko prekė buvo pasirinkta.

Nepaisant problemų gamyboje, įvedimo į rinką sunkumų ir pan., kodėl pirkėjui per jėgą peršamos naujienos? Kaip Jūs apsipirkinėjat kasdienių prekių parduotuvėse? Kiekvieną kartą ieškot naujo indų ploviklio ar imat tą patį kaip visada? Tuomet kodėl marketingas paremtas „naujienų“ kalimu?

Verslo literatūroje, bent kiek teko skaityti, kuo daugiau žmogus pasiekęs, tuo labiau skatina laikytis principų. Ta prasme susiformuot pasaulėžiūrą ir jos laikytis. O visai neseniai aptikau dar ir tokią mintį (šaltinio nebepamenu) „Lojalus klientas yra linkęs išleisti didesnes sumas bendravimui su pardavėju“. Galvoju, o kaip klientas? Kaip jo gaunama vertė?

Common sense‘as paskelbė įdomų straipsnį apie tai, ką siūlo Omnitel. Ir čia susimasčiau apie tą patį…. Šimtą metų esu Bitės klientė. Kai jiems skambinau dar rudenį ir sakiau, kad prakalbu tiek ir tiek, turiu pas jus kelis numerius ir dar va tiek žmonių atvedžiau, kad taptų Jūsų klientais, jie man tiesiai sako – Jūs nuolatinė klientė. Visos nuolaidos tik naujiems klientams.

Šiandien nebeliko nuolaidų net ir naujiems klientams….

Tai kokia tada prasmė būti nuolatiniu klientu, jeigu perbėgelis vertinamas labiau? Net ir šiuo atveju, kai Omnitel siūlo, kad uždės minimalų mokestį lygų pernai metų vidurkiui, reiškia, kad naudingiau yra perreiti pas kitą operatorių, nes ten galėsi rinktis minamalaus mokesčio dydį. Kas jei pernai mano vidurkis buvo 170Lt, o šiemet tikiuos išleisti tik 35Lt?

Taigi ir siūlau paklausyt verslo žmonių, reik susiformuot tinkamą pasaulėžiūrą. Nemyli – einu lauk :]