Sukūrė: Urbokida 2009-08-11
Per pietų pertrauką užbėgau į vieną iš prekybos centrų nusipirkti, ko užkąsti, ir kartu prabėgau pro knygų skyrių. Pirmą kartą suvokiau, koks keista pasirinkimas formuojamas prekybos centruose. Knygas maždaug galima sudėlioti taip: romanai namų šeimininkėms, istorinės knygos II pasaulinio karo arba Lietuvos – Rusijos santykiai tema, knygos vaikams, receptų knygos, savianalizės/ saviugdos knygos. Pastarosioms priskiriu ir „Ko nori merginos“, ir „Sandėrio sudarymas“, ir „Galvok ir turtėk“.
Paskutinioji grupė realiai yra knygos apie tai, ką visi žino, ir nemoka pritaikyti sau. Skaityti toliau.
Žymos:atradimas, bendravimas, ko nori, saviugda, tikslas
Kategorijos: Ieškojimai | Komentarai išjungti - Ar ne per toli ieškom?
Sukūrė: Urbokida 2009-05-29
Pavėlavau kaip reikalas, bet gal labai nesupyksit… manau, kad geriau vėliau nei niekada. PS: taisyklės tokios sudėtingos, kad neįsikirtau nei iš pirmo nei iš antro karto ir nusprendžiau kadangi vėluoju, tai bent su gera nuotaika atsiliepsiu :]
Lenkiu galvą ir didžiausiais komplimentais palydžiu
commonsense – pagarba vyrams už logiką.
marketer – ieškau naujienų apie marketingą, kartais būna ir etc.
žudykreklamą – malonūs žaisliukai.
Timas – jaunatviškas mąstymas.
Lengvi daiktai – moteriškos mintys apie pasaulio smulkmenas. Jokios politikos…. kai penktadienį galva plyšta po darbų – pats tas :]
Iš tikrųjų nuolatos skaitau vos porą blogų, bet dažniausiai užsuku čia ir pagal nuotaiką pasirenku :]
Visiems gero savaitgalio, nosis į viršų – vasara ateina :]
Žymos:2009, bendravimas, blogai, blogatonas, blogorama
Kategorijos: Ieškojimai, Laisvalaikis, Pasaulis, Pasvarstymai, Visuomenė | Komentarai išjungti - Blogatonas 2009
Sukūrė: Urbokida 2009-04-23
Lyg ir negerai atsiriboti nuo pasaulio, kita vertus save apsaugoti, manau yra protinga. Vienas iš patvariausių būtų – užsiauginti dramblio odą.
Gal būt atsiribojus nuo emocinio prieštaravimo įvairiems pasikeitimams ar klientų pageidavimams, bus pastebėta nauja erdvė, kurioje atsirastų naujos galimybės, naujos idėjos?
Dažnai emocijos užgožia esmę. Turiu klientę, kuri kilus problemai visada skambina šaukdama, bet tik pirmus du kartus (dėl tos pačios problemos). Skambučių intervalas max 1 valanda. Visada stengiuos trečią kartą paskambinti pati. Ji jau būna išliejus savo emocijas ir tuomet puikiai gaunasi susitarti. Nuramini žmogų, kad supranti jo problemą ir per praėjusią valandą radai sprendimą. Kartais taip iš karto nepavyksta atrasti, bet kokių nors idėjų tikrai kyla. Pasipasakoji, ką sumąstei. Klientė protinga. Ji lengvai priima idėjas ir savų pasiūlo. Žodžiu pradedam realiai ieškoti sprendimo būdų.
Juokingiausia, kad tokia situacija yra beveik visada. Pirmas skambutis. Ištisinis monologas, kai neįmanoma net žodžio įterpti. Antras skambutis – jau su intarpais – dialogas. Trečias – normalus pokalbis. Be to, naudingas abiems pusėms.
Užsiaugini dramblio odą ir tampi nebe jautrus tuščioms emocijoms. Pagarboms kitam neprarandi. Tik baisu, kaip vidurį atrasti, kad nuo pasaulio širma neatsiskirti… Manau, norint viskas įmanoma :]
Žymos:bendradarbiavimas, bendravimas, emocijos, klientas, santykių valdymas
Kategorijos: Ieškojimai, Pardavimai, Verslas | Komentarai išjungti - Dramblio oda
Sukūrė: Urbokida 2009-04-11
Peržiūrėdama lankytojų sąrašą, radau vieną užklydųsį iš google paieškos: „kur dėti pinigus“. Va čia tai mintis. Iš pradžių kilo pasipriešinimas. Galvoju – kaip gali būti, kad žmogus nežino, kur juos dėti. Turi pinigų ir nežino, kur dėti? O va paskui susimąsčiau….
Jei naktį važiuoti automobiliu neapšviestais keliais, matyti tik tiek, kiek siekia automobilio šviesos. Įjungi ilgąsias ir jau matai daug toliau. Jei naudoti pinigus tik pagal savo patirtį, tuomet fantazija tikrai nebus tokia laki, kokia galėtų būti apjungus daugiau žmonių patirtį.
Kita vertus lyg ir norėtųsi už pinigus kažką gauti… daugiau pinigų, namą, perlus, kelionę oro balionu aplink pasaulį… Juk pinigus padėti galima ir į svetimą kišenę, galbūt tam, kuriam labiau reikia arba kuris žino kur dėti pinigus :]
Gera yra mokytis. Dairais, daug sužinai, pats vertingesnis tampi :]
Žymos:bendravimas, idėja, mokymasis
Kategorijos: Ieškojimai, Pasaulis | Komentarai išjungti - Kur dėti pinigus?
Sukūrė: Urbokida 2009-03-16
Ar paauglystėj teko nurausti, kai tėvai patikančiai mergaitei rodė Tavęs nuogo nuotraukas iš vaikystės? O dėmesys nevargino? Gal tada bent filmas „The Truman show“ matytas? Kas nematė, trumpai papasakosiu.
Tėveliai sugalvojo leisti televizijai filmuoti vaiką nuo gimimo jam nežinant. Realybės show realiu laiku visą parą. Ilgainiui televizija pradėjo reguliuoti Trumano gyvenimą taip, kad reitingai augtų.
Tas filmas man labai patiko, nes jis dar gūdžiais 1998 metais perspėjo apie per didelį visuomėnės susidomėjimą realybės šou. Ir šiandien netyčia užtikau štai tokį dalyką – kūdikio dienoraštį. Kadangi jis viešas, manau nieko tokio, kad platinu nuorodą, kita vertus, ar tai normalu, jog bet kas ir bet ką gali apie jį skaityti?
Na tarkim tai išsprendžia problemą, kai visa giminė, draugai ir kaimynai retai susitinka. Va nueini į internetą ir pasižiūri kaip vaikas paaugo. Žinoma, atsiranda susvetimėjimo problema. Matėm nuotraukas internetu, gal jau nebevažiuojam aplankyti…. Bet jei negali dažnai matytis – geriau negu nieko.
Puslapių su vaikų nuotraukomis yra daug. Problema ne tame, kad gatvėje pažins. Bet tai asmeninės informacijos iškėlimas į viešumą žmogaus, kuris dar negali savęs apginti ir pasirinkti. Tiesa sakant, abejoju ar jo kas klausė …
Tačiau klausimas išlieka tas pats. Kiek viešumas yra leistinas ir ar tėvai yra vaiko savininkai? Mane tiesą sakant šokiravo informacijos kiekis ir prieinamumas bet kam….
Žymos:asmeninė informacija, atsakomybė, bendravimas, šeima, susvetimėjimas, vaikai, Visuomenė
Kategorijos: Laisvalaikis, Pardavimai, Pasaulis, Pasvarstymai, Verslas, Verslo idėja, Visuomenė | Komentarai išjungti - Privatumo gairės
Sukūrė: Urbokida 2009-02-27
Kai susidėlioji gyvenime viską į saugias vietas ir manai, kad jau niekas nebaisu, tada būtinai kyla pasaulinė ekonominė krizė, perversmas kaimyninėj šaly arba atskrenda asteroidas.
Jei viskas griūva, tėra dvi galimybės: laukti, gal kas gero nukris iš dangaus arba veikti.
Tai pradedi ieškot verslo, kuris būtų malonus, kuo norėtųsi užsiimti. Tada supranti, kad jis pinigus atneš negreitai, o valgyt norisi. Tuomet jis tampa hobiu. Ieškai iš ko išgyvent kasdieną ir sugalvoji versliuką, kuris leistų uždirbti gal ir nedaug, bet duotų apsisukimų kasdien ir svarbiausia šiandien.
Tada prisimeni, jog turi paskolą už butą, o santaupos traukiasi iš sąskaitos. Pajamos yra gerokai mažesnės nei anksčiau. Ramini save, kad niekada nebus gana. Kiek beturėtum, to visam gyvenimui neužteks. Jei investuosi, bet kada gali sudegti (per 2008’spalį kiek krito rinkos? 10%? 25% 70%). Bet kada gali devalvuot valiutą, kuria laikai santaupas. Nekilnojamas turtas gali atpigti. Auksą gali pavogti. Galų gale gali bankrutuoti bankas su visais indėliais, o valstybė padengs draudimą tik tada kai pati turės pinigų, pvz.: už 10metų. Pinigai bus praradę vertę ir t.t. Tada supranti, jog saugumas išvis neegzistuoja ir tėra kažkas panašaus į meilę. Kas yra meilė – paaiškint negali, bet taip gera, kad ji yra. Taip ir supranti, kas yra svarbiausia.
Iš gyvenimo
Vyro klausiu:
– Ar ne per daug mes skubam?
Jis atsako:
– Nemanau. Mes tiesiog gyvenam.
Žymos:bendravimas, driveris, krizė, mokytojas, šeima, tikslas, vertybė
Kategorijos: Pasaulis, Pasvarstymai | Komentarų: 1 »
Sukūrė: Urbokida 2009-02-26
„Buvimas socialiai atstumtu leidžia sutelkti dėmesį į tikrai svarbius dalykus, pavyzdžiui, mąstymą ir hakinimą.“ Citata iš vadovėlio: Kaip tapti hakeriu.
Tiems, kam informatika nėra pats įdomiausias mokslas, galima paskutinio žodžio neskaityti :] Frazė dėl to nepraranda savo vertės.
Būt smagu, jei žmogus dar būdamas neatstumtas išmoktų apsidairyt aplinkui.
Žymos:atsakomybė, bendravimas, IT, pilietiškumas, principai, Visuomenė
Kategorijos: Pasaulis, Technologijos, Visuomenė | Komentarų: 2 »
Sukūrė: Urbokida 2009-01-28
Kiek reikia laiko, kad malonumas taptų kasdienybe?
Metų? Savaitės? Dienos? Ar tai priklauso iš ko gauni tą malonumą :] ?
Pradedi dirbti naujam darbe. Viskas įdomu, pradžioj kiek per mažai apkrovos, paskui jų vis daugėja paskui ateina darbų pikas kai išvis nieko nespėji (darbų daug, įgūdžiai dar nesusiformavę). Na, žinoma, ateina laikotarpis kai viskas nusistovi ir ateina šiokia tokia pusiausvyra. Ir ups…. ateina nuobodulys. Lygiai kaip su mėgstamu patiekalu ar daina. Jei klausysies per dažnai, iškart atsibos. Man tam prireikia kokių pusantrų metų, kad jau pradėčiau dairytis ko nors įdomiau, bent naujų pareigų. Daina atsibosta per kokias tris savaites. LT žinių portalai su „nerealiom“ naujienom – per pusvalandį.
O štai vyras jau daugiau nei trejus metus kiekvieną darbo dieną neša man į lovą kavą. Pasaka. Iki šiol nepripratau! Kiekvienas rytas kaip dovana :]
Žymos:bendravimas, pripratimas, šeima, vertybė
Kategorijos: Laisvalaikis, Pasvarstymai | Komentarai išjungti - Pripratimas