Urbokida

Pernai metais maniau, kad buvo sunku. Tai buvo sudėtingi finansiškai metai, kai šeimos pajamos labai stipriai svyravo. Ir visgi įveikėm visas krizes. Metus baigėm su pliusu :]

Šie metai buvo sunkūs psichologiškai, nes visus metus jautėm siaubingą spaudimą mūsų šeimai, kaip mes turim gyventi, ko turim norėti ir kas mums turi patikti. Ir tik dabar radau sprendimą kaip iš šios situacijos išeiti. Juk ne visada gali tiesiog uždaryti duris ir atsidaryti langą (pasižiūrėkit „Howl’s Moving Castle“, puiki pasaka ir vakams, ir suaugusiems). Kad ir kaip norėtųsi, bet ne visada gali. Todėl bandau daryti taip, kaip moku. Noriu padėkoti ir pasidžiaugti tais, kuriuos myliu ir gerbiu. Noriu papasakoti, kokie buvo ŠIE metai :]

Šiais metais sugrąžinom daug skolų. Labai mažai sau leidom, bet labai stipriai sumažinom savo įsiskolinimus. Užsibrėžėm šiems metams tris rimtus tikslus ir juos įgyvendinom su kaupu. Labai gera prie visų eilučių padėt po pliusą ir žinoti, jog turim stiprią valią. Jog galim net daugiau nei iš savęs tikėjomės.

Šie metai sugrąžino mums žmones, su kuriais kuriam laikui buvom pasimetę minioj. Tai draugai, kurie išgirdę Tavo liūdną balsą telefonu būtinai užsuks nors penkioms minutėms, tiesiog pasakyti, kad viskas bus gerai. Nesvarbu, kad jie skuba į susitikimą, jie randa laiko toms penkioms minutėms. Tai draugai, kurie vietoj „Ar Tu sugebėsi?“ sako „Aš Tavim tikiu, aš Tave palaikau“. Tie draugai, kurie žodžių „kad tik Tu nepaspringtum“ niekada nesupainios su „Skanaus“. Tai žmonės, kurie Kalėdų rytą gerdami metadoksilą neskaitys lekcijos apie Kūčių tradicijas. Esu dėkinga, kad jie yra savimi ir džiaugiasi mumis tokiais, kokie esam.

Esu be galo dėkinga tiems, kurie gal visus metus ir neturėjo laiko su mumis susitikti, bet kai jo rado, tai paskambina nepapriekaištauti, o tiesiog paklausti – „kaip laikotės? Pasiilgau. Man gera, kad vis dar norit susitikti :)“. Būtent tai noriu pasakyti, atsiliepus į skambutį.

Šiems metams dėkinga už naujus žmones mūsų gyvenime. Už tai, kad jie palaikė mus ypač skype :D Už tai, kad valgė tortą iš kepsninių lėkščių ir jiems patiko :] Dėkinga, kad neskaitė pamokslo, kai man reikėjo palaikymo ir parodė, kad pati per dažnai patariu, kai reikėtų tik išklausyti. Tai žmonės, kurie leido man būti vegetare ir dar prie viso to patys išbandė ir rado skanių dalykų sau. Jie nuoširdžiai mėgaujasi mėsa ir aš džiaugiuos, kad jie valgo skanų maistą.

Dėkinga Jogos mitybai už nuostabią pažintį su prieskoniais. Nesvarbu ar norit užsiimti joga ar ne, siūlau paragauti. Soją galima pakeisti mėsa (siaubingai nemėgstu sojos :] net dabar), arba vegetarišką patiekalą pasirinkti ne kaip pagrindinį, o kaip garnyrą kepsniui. Tai nuostabus naujų skonių pasaulis. Kol valgiau mėsą, galvojau, kad vegetarai valgo nuobodžiai, dabar nesuprantu kaip galėjau apsiriboti vos keliais patiekalais: kiauliena, vištiena, kalakutiena ir jautiena :D Neskatinu tapti vegetarais. Siūlau paragauti :D Ačiū Jogos mitybai. Receptai puikūs :]

Dėkinga už atostogų kompanjonus. Nepykit už apartamentus :D Tai didžiausias šių metų nuotykis, ko gero :D Atleiskit, kad buvau suirzus, suvargus ir be nuotaikos. Jei dar norit kitąmet važiuot kartu su mumis, pažadu grąžinti skolą su kaupu :] Mums labai gera su Jumis susitikti. Kiekvienas susitikimas – galimybė iš naujo pažvelgti į savo santykius su vyru. Mes žavimės kaip Jūs sugebat tiek laiko būdami kartu išsaugoti pagarbą vienas kitam, būti viens kitam įdomūs, mandagūs, draugiški. Patikti vienas kitam. Labai gera susitikti :]

Dėkinga už netikėtus Kalėdinius sveikinimus. Net jei juos gaunu kiekvienais metais. Kiekvienais metais jie mane nustebina kaip netikėti. Dėkinga, kad sustojom ir labai kritiškai pažvelgėm į savo gyvenimą. Kiek nuostabių žmonių turim šalia. Dėkinga už laiškus iš už jūrų marių. Atsiprašau, kad taip retai rašau. Taip užsiėmiau savimi, jog pamiršau, kad daug svarbiau duoti nei gauti.

Dėkinga už tai, kad laiku atsitokėjom ir visas savo dovanas vienu pavedimu pervedėm Maisto bankui. Iš tikrųjų nepažįstu (bent to nežinau) žmonių iš savo artimųjų rato, kuriems reikia finansinės pagalbos. Todėl dovanas šiemet nešim labai simbolines, bet šiltas ir kalėdines. Gal todėl, kad visiškai nesvarbu kokia dovana, svarbu, kad esi įtrauktas į VIP (gaunančių dovanas) sąrašą :D

Ir svarbiausia esu dėkinga savo šeimai. Ypatingai savo vyrui. Šie metai man suteikė nuostabią galimybę iš naujo pamatyti, koks jis stiprus, kiek daug jis gali dėl manęs padaryti. Kokia svarbi jam esu. Ačiū, kad parodei, jog gali visa tai dėl manęs. Parodei, kad savo gyvenimą turiu susitvarkyti pati. Tai puiki pamoka ir man labai gera, kad taip subtiliai mane palaikai. Padedi susivokti savyje. Dėkinga vaikams, kad jie taip stipriai pakeitė gyvenimą nepriklausomai nuo mano protestų. Dėkinga, kad mane mokot gerbti kito nuomonę. Priverčiat mane elgtis taip, kaip noriu, kad elgtųsi kiti. Tai taip sunku :]

Ir sugrįžtant į realybę – labai didelis ačiū BLOGR komandai. Jūs šaunuoliai. Į kiekvieną klausimą atsakėt, visada kai tik reikėjo padėjot. Priklausyti BLOGR buvo labai malonu! Tik Urbokida nori pabėgti, nes nori pradėti kitą etapą, todėl simboliškai išsikraustau :] Be galo noriu rašyti, noriu rašyti geriau, įdomiau, daug dažniau :] RSSininkai labai lengvai numigruos, o visi kiti – tikrai neverks praradę :] BLOGR, jei ko nors norit iš manęs, tik parašykit :] AČIŪ!!!

Kai žiūriu atgal, matau labai daug išgyvenimų ir patirties. Begalę pamokų ir atradimų. Kai žiūriu į priekį, matau galimybių platybes. Kas neatradot, linkiu atrasti. Kas nemylėjot, linkiu pamilti. Kas buvot laimingi, linkiu, kad tai tęstųsi amžinai :]

Visiems linkiu gražių švenčių :] Linkiu atrasti ir išdrįsti daryti tai, ko nori :] Linkiu kiekvienam išdrįsti būt laimingu :]