Rizika. Būdas pasiekti tikslą
Sukūrė: Urbokida 2009-11-11
Visi žino taisyklę – kuo stipriau rizikuoji, tuo daugiau gali išlošti ir, žinoma, tuo stipriau gali pralošti. Kuo didesnė amplitudė, tuo didesnis svyravimas.
Ant šių temų užvedė CNN laida apie G20 susitikimą. Pasaulio ekonomistai, teoretikai ir praktikai, svarsto apie galimybę apriboti finansinių operacijų/ institucijų riziką ir atitinkamai sumažinti ateities krizių tikimybę. Realiai užkrauti papildomą mokestį galutiniam vartotojui, kad krizės atveju finansinė institucija turėtų fondą, kurio lėšomis būtų gelbėjama nuo bankroto. Iš vienos pusės labai gražu, apsaugosim pasaulį nuo tokių krizių kaip einamoji ar dar didesnių. Kita vertus, lazda turi du galus. Jei sukuriam apribojimą saugumui, vadinasi sumažinam ir sėkmės galimybę.
Tai labai svarbu – visada palaikau įstatymą, jo laužyti nevalia. Jei įstatymas yra netinkamas, jį reikia keisti, tačiau visada privalu jo laikytis. Bet išnaudoti įstatyminę bazę savo naudai yra kiekvieno mūsų teisė. Įstatymai sukurti kiekvieną mūsų apsaugoti, vadinasi ir apriboti nuo galimo kenkimo kitam asmeniui ar sau pačiam. Atitinkamai ir su finansine veikla. Jei sukuriam sistemą, kuri neleidžia prarasti visko, vadinasi ši sistema nebeleis ir laimėti itin dideliu procentu.
Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Vadinasi tas, kas norės pasiekti savo tikslą, išnaudos visas suteikiamas sistemos galimybes, o pasyvus dalyvis net nepasinaudos tiesioginėmis teisėmis. Vadinasi ir vėl mažiau rizikuojantis gaus mažiau, tuomet kam kuriama sistema? apriboti aktyvių lošėjų galimybes? Pernai Islandija nukentėjo bene labiausiai. Neturiu žinių kaip jiems sekasi šiandien (dar tiesiog nebuvo progos ar noro pasidomėti), bet ar tikrai naujai sukurta sistema nesukurs tokios pačios situacijos tik dar agresyvesnės?
Draugai šią vasarą keliavo po Kroatijos kurortus ir pasakojo tokią istoriją. Vienam iš Kroatijos gamtos parkų yra labai daug krioklių ir vandens telkinių, atitinkamai ir labai daug tiltelių. Pagal draustinio taisykles yra draudžiama nulipti nuo tiltelių ar takų, draudžiama merkti rankas (ar etc) į vandenį. Kol tilteliai turėjo turėklus, į vandenį nuolatos įkrisdavo labai daug turistų, nes nuolatos buvo remiamasi į turėklus. Pastarieji lūždavo ir turistai įkrisdavo į vandenį. Kadangi tilteliai pastatyti per negilius upelius, buvo nuspręsta nuo visų tiltų nuimti turėklus, nes jų išlaikymas / priežiūra buvo per brangūs. Ką Jūs manot? Turistai nustojo kristi į vandenį, nes jie pradėjo patys saugotis.
Ar ne tame bėda, kad tiek stengiamės apsaugoti, jog nebeleidžiam galvoti savo galva?
2009-11-11 09:39
Geras pavyzdys dėl Plitvico ežerų :)
2009-11-12 19:34
pavyzdys geras, tematika gera, su ja sutinku. bet su finansinės krizės priežastimis kiek kitaip.
esminis skirtumas, kad žmogus, kuris nesisaugo būdamas ant tiltelio, rizikuoja tik savo gerove – sušlapti. finansiniame pasaulye makleriai ir visi kiti veikėjai rizikuoja, bet iš esmės rizikuoja ne savo gerove, o kitų. todėl savisaugos instinktas labai nusilpęs. vat jei žmogus, nesisaugodamas ant tiltelio, sušlapina ir visus kitus žmones, tada tie kiti jį prilaikytų, kad nenukristų, ir kad visiems būtų gerai. finansiniame pasaulyje taip nėra :) tad esminis klausimas yra „kokios priemonės turi būti užtikrinamos, kad finansiniame pasaulyje žmonės rizikuotų tik savo gerove?“. jei bankas bankrutuoja, tai atrodo logiška – prisidirbo, nebesusitvarko, kapituliuoja. bet dabartinė ekonomika pernelyg susijusi su bankais, su monetarine sistema, kad tas bankrotas nedarytų įtakos kitiems žmonėms, kurie tiesiogiai prie bankroto neprisidėjo. įstatyminė bazė palankesnė bankams, nei paprastiems piliečiams, o tuo bankai nevengia naudotis. manau problemos sumažėtų, jei būtų pakoreguoti įstatymai pasauliniu mastu bankų atžvilgiu: pakaktų tiesiog padidinti privalomą kapitalą, kuriuo reikia padengti (nesugalvojau tikslesnio išsireiškimo) savo įsipareigojimus. dabar bankams pakanka turėti berods dešimtadalį visos įsipareigojimų sumos, kad būtų laikoma, jog bankas yra tvarkoj. čia mano akimis yra labai keistas sprendimas, bet taip jau yra. kitas dalykas yra tas, kad tie didieji ekonomikos spekuliantai irgi ne šventuoliai – ne vienas spekuliantas (nu iš tų garsesniųjų) yra patys sukėlę krizes, kai paaiškėja, kad ten jų fondai fiktyvūs, pinigai bala žino kur, nubaust irgi nėra kaip, nes viskas kaip ir legalu.
O ką šiuo įrašu nori pasakyti šio blog’o autorė? Kad nereikia nieko keisti, ir toliau važinėti ekonomikos amerikietiškais kalneliais maršrutu „krizė-pakilimas-krizė“ ? juk iki krizės ir buvo tas didysis laukinis kapitalizmas, ir juk tada turėjo visi saugotis savęs, bet kažkodėl matom, kad niekas nesisaugo, ir dabar sėdim didelėj Š krūvoj? ar autorei norisi galimybės išlošti daug, bet būti užtikrintai, kad nepraloš? :) čia jau gautųsi prieštaravimas sau…
aš manau, kad didėjant atsakomybei, turi didėti ir pareigos. dabar bankai, spekuliantų kontoros turi didelę įtaką ekonomikai, bet jos faktiškai yra kaip paprasti UAB’ai ,kurie taip pat paprastai gali bankrutuoti, nebevykdyti savo įsipareigojimų ir t.t. turi būti pakeista sistema taip, kad visos finansinės institucijos tvarkytųsi atitinkamai kokia yra atsakomybė ir įtaka ekonomikai/valstybei. juk bankuose sėdi nekvaili žmonės, matė rizikas, matė tendencijas, bet toliau vykdė savo veiklą neribojant nei kreditų, nei kitų savo paslaugų, o poto reikia valstybės paramos, kad nesugriūtų. tai yra savo pareigų nevykdymas, aplaidumas darbe, kas yra kritinis dalykas, ypač tokiu mastu kaip didieji amerikos bankai. jei tai buvo vykdoma specialiai (t.y. sąmoningai), tai prie visų blogybių galima būtų prirašyti ir pasikėsinimu į šalies ekonomikos stabilumą, kas yra dar blogiau. aišku, prie viso šito prisidėjo ir politikai su savo įtaka. bet esmė lieka ta pati – reikia keisti sistemą taip, kad būtų užtikrinamas stabilus bankų darbas ir jie patys būtų įpareigoti tvarkytis reikalus taip, kad negriautų vietinės (ir užsienio) ekonomikos.
apskritai visa ekonomika turi nemažai trūkumų, kuriuos reiktų pertvarkyti. pati vartojimo ekonomika yra blogos koncepcijos (būtinas didėjantis pelnas, gaminami greit gendantys produktai, kad dažniau žmonės pirktų, ir t.t.), bet ji pernelyg įsišaknijusi į mūsų gyvenseną, mąstymą, ir nei vienas žmogus nenorėtų pradėt nuo savęs keist to. čia kaip su čigonų taboru – visi sutinka, kad juos reikia integruoti į visuomenę, bet nei vienas nenori, kad jie gyventų jų rajone :)
p.s. visi mano išsireiškimai ekonomine tematika yra mano nuomonė, ir tai, kiek aš žinau. nesu ekonomistas, tai galbūt kažkur ir klystu, bet teko pasiskaityti ir apie bankų veiklą, ir šiaip pasidomėti krizėmis ir t.t. , tai nusprendžiau pasisakyti kaip paprastas pilietis :)
2009-11-13 09:16
ohoho, Antanai :]
Realiai bankai daro pardavimus, bet toks yra jų darbas, kaip ir bet kurio verslo. Jei laikai santaupas banke, vadinasi, kuri bankui aktyvus. Bankas Tavo pinigus skolina kitiems. Bėda, kad berods 4lt bankas skolina kaip 100lt… Bankai mažai kuo skiriasi nuo greitųjų kreditų, bet valstybė norės bankus gelbėti, nors ir vieni, ir kiti stumia žmones į skolas (jie iš to uždirba). Jei manom, kad tai negerai, turim uždrausti ir lizingą, ir vartojamasias paskolas, ir kredito korteles…
Norėjau pasakyti, kad reikia, kuo mažiau reguliavimo. Bankai buvo spaudžiami duoti paskolas (nepasakyčiau, kad dėl to jie labai būtų skundęsi tiek JAV, tiek LT), o paskui visi verkiam dėl NT burbulo. Lygiai tas pats dabar su auksu. Juk vartotojas skatinamas pirkti auksą kaip ateities garantiją, nors aukso kainos užkilusios iki dangaus. Pati siūlyčiau parduoti, kol kaina laikosi aukštai (asmeninė nuomonė).
Jei reguliuoji, vadinasi prisiimi atsakomybę už kitą. Vadovas visada yra atsakingas už savo pavaldinius. Todėl jei nėra reguliavimo, visada galima pasakyti – susimovei, kraukis žaislus. O dabar galiu žaist kaip noriu, susimauti ir tada sakyti, ups man nepasisekė. Vardan Jūsų pačių ramybės, savo pinigais mano bėdas sutvarkykit :] ir aš taip norėčiau, tik 100 000Lt iki įstatinio kapitalo trūksta :]
PS: vienas protingas žmogus pasakė: „Jei esi skolingas 100Lt, tai Tavo bėdos. Jei esi skolingas milijoną, tai jau kažkieno kito problemos“. :]
2009-11-13 09:20
Apie bankų ir greitųjų kreditų ryšį:
http://urbokida.private.lt/200.....audziamas/
2009-11-14 01:04
Taip, dėl to, kad valdžia daro įtaką bankams, sutinku. Dar kažkur skaičiau kad pati valdžia (lietuvos) skatino imti paskolas, pirkti butus, kol geros kainos, nes jos kils iki kosmoso. bet esmė ta, kad net jei valdžia nenurodinėtų skatinti ar mažinti paskolų dalinimus, vistiek teisinė bazė dabar yra palanki bankui, o ne tautai. tiksliau, tas palankumas yra iš esmės kone „į vienus vartus“, kai pasižiūrim į finansines atsakomybes , kurias prisiima bankas.
taip, sutinku, kad bankas yra toks pat verslas kaip ir visi kiti, tiesiog jei grįžtume prie temos „rizika/laimėjimas“, tai blogybė čia ta, kad jei išlošia, tai išlošia tik bankas(pelnas nueina dividendais pas akcininkus). jei pralošia bankas, labiau pralošia jo klientai, nei pats bankas. plius banko bankrotas yra žymiai skaudesnis vietinei ekonomikai nei kokio bms bankrotas, todėl aš čia ir noriu atkreipti dėmesį, kad bankininkystė nėra paprastas verslas, nes turi didesnę įtaką šalies ekonomikai. reiktų kreipt didžiausią dėmesį į tai, kad reikia sukurti saugiklius, kurie apsaugotų žmones nuo katastrofiškų nuostolių. dabar jei nebūtų absoliučiai jokio reguliavimo, tai prognozuoti pasėkmes sunkoka, turint omeny dabartinį banko įsiliejimą į kasdienį žmogaus gyvenimą. tuo labiau, kai lietuvoje yra maža rinka, ir net būdami konkurentais, jie sugeba susitarti dėl visokių viliborų palaikymo aukštame lygyje, ką jau bekalbėti apie kitus dalykus.
paskolos yra gerai, duoda atspirtį verslui ir t.t., bet problema ne pačiose paskolose, o finansinėje sistemoje, teisinėje bazėje, ir tinkamų priemonių problemoms spręsti nebuvimas. yra bankų draudimai (kur finansinius įsipareigojimus apdraudžia), yra valstybinės garantijos dėl tam tikrų indėlių (iki tam tikros sumos), bet jie labiau dėl akių, nes reikalui esant, valstybė nebūtų pajėgi atiduoti iš karto tuos indėlius, o tik per ilgą laiką (tas laikas skaičiuojamas metais), tai anokia ir garantija. dar neseniai gi valstybė kažką ten bandė (vis dar bando?) kompensuoti rublinius indėlius, nors jau metų praėjo nemažai, tai manau ir šiuo atveju būtų tas pats.. ką noriu pasakyti? noriu pasakyti, kad dabartinės priemonės (tiek problemoms spręsti, tiek prevencinės priemonės) nėra tinkamos šiai dienai, ir jas reikėtų koreguoti pagal šiuolaikines tendencijas.
o dabar tenka šokti pagal bankų dūdelę…
2009-11-14 01:05
p.s. dėl nuorodos apie bankų ir greitųjų kreditų ryšį tai galiu pasakyti tik tiek, kad man blog’as rodo užrašą „Neturite teisės peržiūrėti juodraščius.“ :)
2009-11-14 12:25
Pataisiau nuorodėlę :]