Didelis ar daug apimantis?
Sukūrė: Urbokida 2009-08-28
Filosofinis klausimas, kita vertus labai aktualus verlui. Pasaulinė krizė prašlavė gana daug įmonių. Daug įmonių tiesiog atleido žmones arba labai argumentuotai peržvelgė darbtuojo produktyvumo ir atlyginimo santykį.
Šiandien skaitau dar vieną straipsnį augimo tema. Skamba panašiai kaip 2006-2007 metų beveik kiekvienos įmonės tikslai – tapsim didžiausi. Ar negrįžtama prie tos pačios problemos? Žmonių daug, o ką jie veikia – neaišku?
Dažnas darbuotojas į klausimą, kodėl našumas yra mažas, dažniausiai atsako – nėra motyvacinės sistemos. Man svarbiau atrodo žinoti už kokias funkcijas ir užduočių atlikimą samdomas darbuotojas gauna atlyginimą. Jei darbutojas daro tai, dėl ko susiderėta priimant į darbą, vadinasi jis tik įvykdo jam paskirtas pareigas. Jei darbuotojas peržengė šią ribą, jis atlieka daugiau darbų, daro juos kokybiškiau ir greičiau, t.y. jo produktyvumas auga arba jis yra tam tikroje sferoje nepakeičiamas, tuomet taip, sutinku, tai turi būti atlyginama abiems pusėms tinkamu būdu: aukštesnis atlyginimas, naujos pareigos, bonusai, automobilis, kita…
Jei žiūrėti statistiką, Lietuvoje darbuotojai serga trumpiausiai per metus, tačiau toli gražu nepatenka į produktyviausių šalių dešimtuką. Kame problema? Atlyginimo dydis tai nulemia? Abejoju. Tie kas dirba produktyviai, taip dirba nepriklausomai nuo atlyginimo dydžio. Iš asmeninės patirties: dažniausiai itin mažai arba itin brangiai apmokami žmonės padaro daug daugiau nei gaunantys vidutį ar aukštesnį nei vidutinį atlyginimą. Klausimas: kodėl pernai Lietuvoje drabužių parduotuvėje dirbanti kasininkė gaudavo tokį pat atlyginimą kaip metų patirtį turintis programuotojas su aukštuoju išsilavinimu? Smulkmeniškiems: žinoma, kad ne kievienoj parduotuvėj ir ne kiekvienas programuotojas, tačiau ar pardavėja ir programuotojas tikrai verti tų pačių 2500Lt į rankas? Kieno sukuriama vertė yra didesnė? Kieno laikas parduodamas klientui brangiau? Kodėl Izraelyje 10 žmonių įmonė padaro daugiau nei Lietuvoje 25?
Štai mane ir užkabino – dar viena mintis plėstis… Gal plėstis reiktų ne dydžiu, o rinka? Gal geriau turėti 5 darbuotojus, kurie per tą patį laiką sugeba padaryti tiek, kiek kitoje įmonėje 15? Gal geriau įmonė su 10 darbuotojų, kurie sugeba kokybiškai aptarnauti 100 įmonių? Pagal rezultatus yra ir darbo užmokestis. Gal naudingiau nedidinant darbuotojų skaičiaus plėsti klientų ratą ir didinti užsakymų skaičių? Kam vėl pūsti naujus burbulus?
2009-08-28 23:42
Ne per seniausiai teko pastebėti darbą siūlantį pranešimą – ale „Pardavimų vadovas“, kuriame be reikalavimų atlyginimas 800LT+kažkokie mistiniai bonusai. Kreiptis į tokią kompaniją – motyvacijos nulis. Tiktų nebent studentui, kuriam rūpi ne mokslai, o noras bet kokia kaina išgyventi miesto džiunglėse.
2009-09-11 02:25
viskas priklauso nuo specifikos. nelabai įsivaizduoju web kontorą, kurioje dirba 3 programeriai, ir kad jie aptarnautų didelį kiekį klientų (nebent ką jie parduoda yra vienas nekintamas produktas, kurį jie periodiškai tobulina). didinant darbo apsukas, žmogus vis daugiau įtampos jaučia darbe (kad spėtų visus darbus), o įtampa darbe yra tikrai negeras dalykas. po kurio laiko žmogus tampa nebemotyvuotas dirbti kad ir kokius pinigus besiūlytum – žmogui nesinori grįžti namo ir aprėkti žmoną vien dėl to, kad darbe nuolatinis stresas.
aš pasakyčiau taip : žmogus produktyviausias tada, kai jis tiki tuo, ką daro, ir daro tai, ką mėgsta. ideologiniai žmonės visad padaro daugiausia darbo. tie, kurie „tiesiog dirbu savo darbą“, daro tik tiek, kiek paliepta, nei daugiau, nei mažiau. ir jie nemato tikslo kam stengtis daugiau, jei jiems užtenka esamos algos, užtenka esamų darbo sąlygų ir tiek. jiems galbūt aktualiau po darbo grįžti pas šeimą ir nuvykti į kiną, restoraną ar panašiai. tiesiog.
„Kodėl Izraelyje 10 žmonių įmonė padaro daugiau nei Lietuvoje 25?“ kuo remiantis čia toks teiginys daromas absoliutus apie ištisas tautas? statistika? šaltiniai? sunku man patikėti tokiu dalyku. vienos lietuvos firmos yra našesnės, kitos mažiau. tas pats ir su kitomis šalimis, ir manyčiau nevisai teisinga yra rašyti tokius teiginius.
dėl žmonių kiekio neproporcingumo našumui / darbo rezultatams sutinku. buvau susidūręs su firmomis (iš vidaus), kur mieliau priima žmogų naują, nei tvarko vidinius procesus (už ką manau reiktų atleisti vadovus, kurie tokius sprendimus priima, bet čia tik mano nuomonė), ir taip neracionaliai išauga įmonės dydis, neatspindintis naudos. Tada atėjus krizei prisireikia tą perteklių naikinti, kai realiai taip neturėtų būti (jei yra perteklius , tai jau yra blogai su vadovybe). tiesiog nereikia persistengti su per mažu kolektyvu – kad nebūtų taip, jog kaip vergovėje žmonės dirbtų stresinėje būsenoje po 14h per parą, kad susitvarkytų su krūviu. teko dirbti ir su tokiais kolegomis. ilgai taip žmonės netveria – sveikata šlubuoja, gyvenimus praranda žmonės.
manau visų pamąstymų išvada būtų banaliausia kokia tik gali būti: REIKIA IEŠKOTI AUKSO VIDURIUKO. reikia rasti balansą tarp kolektyvo dydžio ir generuojamų pajamų. reikia rasti balansą tarp apsiimamo krūvio, ir tą krūvį apdirbančių darbuotojų, kad jie darbe jaustųsi patogiai ir komfortabiliai. tada manau bus sėkmė.
šiaip kai pagalvoji, tai tas aukso viduriuko ieškojimas yra nieko naujo, bet kaip mes dažnai tai pamirštam?