Gylio ir pločio konkurencija
Sukūrė: Urbokida 2009-09-03
Kodėl amerikiečiai (ir ne tik) rašo labai lengvai suprantamus vadovėlius? Jei vadovėlis bus nesuprantamas, tai niekas jo nepirks. Kaip taip nutiko, kad mūsų mokyklose dėstomi dalykai ir jų apimtys gerokai viršyja kitų šalių praktiką ir kartais net viršyja užsienio aukštųjų mokyklų programą, bet mūsų aukštųjų mokyklų diplomų nenori pripažinti užsienis? Kaip taip yra, kad amerikietis asocijuojasi su MacDonaldu, nutukimu, džinsais ir absoliučiu nežinojimu apie išorinį pasaulį (už JAV ribų), bet turintingiauis pasaulio žmonės yra būtent amerikiečiai?
Vakar dar kartelį teko pasižiūrėti Wall-e. Ir į galvą šovė tokia mintis – kam reikalingas sudėtingumas, jei galutiniam variante iš to nieko nelaimi? Filme laivo kapitonas džiaugiasi, kad galės auginti picos medį. Skamba absurdiškai, kita vertus, jei jau pasitaiko žmonių, kurie mano, kad makaronai yra auginami ant medžių, tai gal ir visai normalu? Kiek iš mūsų žino kaip veikia procesorius arba kas tai yra? O monitorius? Ne abstrakčiai, o konkrečiomis detalėmis? Šis nežinojimas netrukdo naudotis kompiuteriu, tiesiog apsaugo nuo informacijos pertekliaus. Atliekant tyrimus atsiribojama nuo didelės dalies galimų faktorių ir tiriama tik kelių iš jų įtaka galutiniam rezultatui. Jei faktorių bus per daug, nebus galima nustatyti kiek viena ar kita įtakoja rezultatą.
Jei sugrįžtumėm į laikus iki garvežio atradimo, tai norint, kad laiškas pasiektų adresatą prireiktų kelių savaičių ar net mėnesių, priklausomai nuo atstumo. Žmogų pasiekiantis ifnormacijos kiekis gana ribotas. Traukiniai gerokai pagreitina informacijos perdavimo procesą ir gyvenimo tempą. O telegrafo atsiradimas? Informacijos perdavimas įgauna labai stiprų pagreitį, atitinkamai išauga ir informacijos kiekis. Klausimas ar jis toks reikalingas? Juk realiai žmogus domisi tam tikra sritimi ar keliomis. Papildoma informacija jį pasiekia netyčia: papasakojo pažįstamas, užšokai ant įtaigios reklamos…
Klausimas ar daug yra gerai? Jei vadovėlis yra paprastas, lengvai suprantamas, vadinasi tikslas pasiektas. Skaitovas lengvai įsisavins informaciją. Kita vertus jei išmimamas sudėtingumas, tuomet susiaurinamas pažinimo plotis, galimybė rinktis į ką gilintis ir į ką ne. Pvz mokykloj galima rinktis ar mokytis fizikos, ar chemijos, ar abu dalykus. Trys pasirinkimai ir trys skirtingos galimybės. Jei žmogus niekada neperskaitys nei vieno fizikos vadovėlio, tuomet tikrai ir nesidomės (nebent netyčia užklystų į susijusios informacijos paieškas)…
Kiekvieno daug pasiekusio žmogaus paklausus kaip pasiekti aukštumų, atsakymas vienas – žinot ko nori ir daug dirbti. Tokiu atveju pažinimo plotis gali tapti didele kliūtimi arba rimtu privalumu.
Va Tau ir dilema, ką rinktis… Visgi sveikas protas sako, jei žmogus kažką daro ir jam nesiseka, o šalia esančiam sekasi gal verta atkreipti dėmesį į tai, ką antrasis daro kitaip?
2009-09-03 13:47
Ne kiekvienam, be abejo, reikalingi tie gilūs mokslai. Tačiau vien darbo ir žinojimo ko nori neužtenka. Jeigu žiūrėti į tikrai sėkmingus žmones, galima atrasti dar vieną dalyką – erudiciją. Tie patys, sakykim, Google įkūrėjai – iš vienos pusės galima sakyti, kad jiems užtektų būti tiesiog gerais mokslininkais ir koncentruotis savo sferoje (informacijos organizavimas), tačiau iš kitos pusės, tik platus bendras išsilavinimas leidžia kritiškai mastyti, t.y. žvelgti plačiai, žvelgti su palyginimu kaip yra kitur, žvelgti alternatyviai.
Paprastumas tinka amatininkams. Varomajai civilizacijos jėgai kompleksiškumas yra privalomas. Hell, kaldamas vien fiziką, vistiek nesuvoksi kvantinės mechanikos – reiškias „super fizikas“ sunkiai sugebės išrasti kažką naujo, aukščiau ir naudingiau už tiesiog kvantinę mechaniką.
Jei vadovėlis yra lengvai suprantamas, jis tinka vidutiniokams. Amerikoje žmonės ir yra vidutiniokai – žiūri tiesiai, koncentruotai, nesidairydami į šalis, kreipdami dėmesį tik į vieną dalyką. Viešbutyje ten per TV stebėjau ką kalba politikai – vienas iš jų pasakė „Why are we here in America? We’re here to make a good buck!“. Vidurinės klasės atstovams to užtenka. Ir be abejo, puiku, kad jie gerai gyvena. Bet nereikia į šitą temą painioti kažko apie „aukštumų siekimą“. Just saying.
2009-09-03 13:57
Bet A.Einšteino žinios irgi buvo labai ribotos. Jis jas gilino labai siauroj sferoj ir pats tą pripažino. V.Čerčilis irgi nuolatos kartotojo – neverta mėtytis tarp sričių.
Apie kiekvieną tautą galima sakyti, kad jie yra vidutiniokai, nes dauguma tokių ir yra. Ką po darbo veikia statistinis Lietuvos gyventojas? Žiūri televizorių. O ką veikia darbe? Stumia laiką. Manai, kad tai kuo nors skiriasi nuo statistinio amerikiečio? Kubilius kalba apie Mios ir Zvonkės skandalus… Čia gal aukštasis pilotažas? Ar puikios viešųjų ryšių pastangos priartinti valstybės vadovą prie minios intelekto lygio?
Aukštumų siekimas ir yra mano tikslas. Man įdomu kaip žmonės, kurie mokosi iš itin paprastai parašytų vadovėlių sugeba pasiekti aukštumų, kurių mes, tauta kur net kasininkė turi aukštąjį išsilavinimą, nesugebam pasiekti. Gal tame ir esmė, kad jie mokosi iš koncentratų ir nekiša į savo galvą visko kas papuola… Dilema, kaip atsirinkti naudingą nuo visko, jei nežinai visumos…
2009-09-03 17:51
Na iš vienos pusės, turbūt mokėdamas assemblerį būčiau geresnis programuotojas, bet esu įsitikinęs, kad žinodamas kurioj vietoj yra Madagaskaras pasieksiu daugiau gyvenime.
2009-09-11 02:39
na, mokėdamas kvantinę fiziką vargu ar būčiau geresnis programuotojas. manau esmė yra ne tai, ką tu moki, bet tai, ką tu darai su savo žiniomis. žmogus gali daug žinoti, bet jei jis to niekur netaiko, tai kam jam tai?
kaip Dominykas parašė: „turbūt mokėdamas assemblerį būčiau geresnis programuotojas“, bet jei jis web programavimu užsiima, tai tas assembleris jokios reikšmės jo praktiniams pasiekimams neturi. jis tiesiog turi potencialą kažkur kitur, bet tas potencialas ir lieka potencialu – tiesiog galimybe, neišnaudota. va jei jis su kokiu c, c++ kokius draiverius rašo, tai tada labai į temą tas assembleris ir ir jo darbo kokybė pagerėja.
dar vienas dalykas: nereikia užsidaryti aklinai tik ties savo sritimi. manau geriausias variantas yra koncentruotis ties savo profesija, bet palikti vietos savišvietai bendrąja tema, kad žmogus nesustabarėtų, o būtų atviras naujovėms, įvairovei. ką gali žinoti, gal kokia nors idėja visiškai kitoje sferoje pakiš idėją tavojojoje srityje, ir iš to atsiras naujas produktas ,kuris sukels perversmą?
svarbiausia manau yra platus požiūris, bet tuo pačiu nepametant tikslo gilintis į specifinę sferą.
2009-09-14 08:29
Pliusas už apibendrinimą :]