Švietimo sistema. Kažkas ne taip?
Sukūrė: Urbokida 2009-09-21
Ar neteko susidurti su situacija: puikiai besimokantys „akademikai“ visiškai nesugeba tvarkytis asmeniniame gyvenime/ versle/ už „akademinio pasaulio“ ribų? O žmonės, kurie vos sugeba baigti mokyklą teigiamais pažymiais pasiekia neįsivaizduojamų rezultatų versle, kūryboje ar kitoje ne akademinėje veikloje? Neabsoliutinu, tikrai ne visiems taip pasiseka, bet manau, kad radau atsakymą, kodėl tai ne sėkmė, o realūs pasiekimai.
Pažįstu daug tokių žmonių, kuriems graužti knygas yra labai didelis savęs išbandymas ir jei tik įmanoma, jie mokysis bet kokias kitais būdais, kad tik nereiktų „zubrinti“. Šiuo metu klausausi puikios knygos R.Kiyosaki „Turtingas vaikas – protingas Vaikas“ ir berods joje radau atsakymą į šį klausimą.
Intelekto koeficientas yra matuojamas tik verbaliam suvokimui (plačiau apie intelekto tipus). Bet koks kitoks suvokimas ar sugebėjimas išeinantis iš verbalikos ribų nėra laikomas privalumu akademinei visuomenei. Noriu įspėti, kad palaikau akademikus ir žaviuosi jų sugebėjimais, tačiau kitoks reiškia įdomus. Gal todėl vaikai, mokykloje vos sugebėję išmokti rašyti ir skaityti, vaikai, kuriems tiek kalbos, tiek matematika buvo sunkiai suvokiami ir juos mokytojai tempia iš klasės į klasę tik todėl, kad patiems nereiktų aiškintis prieš direktorių, išėję iš mokyklos pradeda skinti laurus. Vieni stoja į profesines mokyklas ir tampa savo veiklos žinovais, netgi pasiekia aukštųmų bei įgyja pripažinimą kaip tam tikros srities ekspertai. Kiti užsiima verslu ir jiems puikiai sekasi. Man visada kilo klausimas ar tikrai verta mokytis „aukštąją“ matematiką tam, kad tapti indų pardavėju su aukštuoju išsilavinimu? Tačiau tai jau atskira tema. Kaip taip nutiko, kad pažangieji sustoja, o vėluojantieji išsiveržia?
2009-09-21 21:47
Sutinku :)
As manau kad kiekvienas zmogus yra tobulesnis vienoj srity, silpnesnis kitoj. Realiai paiimkim du zmones vienas tebunie issilavines, baiges aukstuosius mokslus ir pan. O kitas paprastas vidutiniu gabumu. Ir jie turedami tokia pacia problema i ja zvelgia kitaip. Tas kuris issilavines ieskos, knisis kur cia ta beda, kodel neveikia taip kaip turetu nepastebedamas elementariu dalyku ir galbut nesuras kame beda kad kazkas neveikia. O paprastas zmogus net negalvoja apie kazkokius nematomus/nepastebimus dalykus (pvz.: elektromagentine indukcija, laidininku varza ir pan.) jis ja bando spresti elemtariai. Kitaip tariant zmones su skirtingais issilavinimais „mato skirtingus duomenu srautus“.
Siaip mokykloj nemanau kad reikia mokytis visus dalykus ka mokina, na neskaitant pradines mokyklos. Geriau mokytis tai ka sugebi neidedamas daug pastangu ir ka galesi ateityje pritaikyti.
O apie svietimo sistema lietuvoje, tai isvis cia nervu tampymo ir laiko gaisimo sistema. Keicia ja kiekvienais metais, bet taip ir nesugeba sutvarkyti, kitaip sakant eina i nezinia kur. Ir tikrai nemanau kad verta rinktis kokias labai aukstas specialybes, juk vistiek greiciausiai teks dirbti eilini darba.
Kadangi siais metais planuoju baigti vidurine, tai zvalgaus kur reikes studijuoti. Visai noreciau i uzsieni isvaziuoti, bet kadangi nesam pasiturinti seima, tai manau pabaigsiu studijas lietuvoj, poto jei pavyks isidarbiniu kur nors ir pradesiu zvalgytis i uzsieni, nes lietuvoj kur atlyginimas priklauso nuo pazystamu kiekio nesinori gyventi.
2009-09-22 07:39
Žmogus retai turi vieno tipo gebėjimų, dažniausiai turi kelis. Bėda, kad švietimo sistema užmuša jai neparankius gebėjimus. tai ne tik Lt…
Turiu Tave nuvilti, jei žadi pirmiau tvarkytis reikalus LT, tada ieškoti galimybių užsienyje… Kodėl iš karto nedarai, ko nori? Kodėl lauki? Kam gaišti laiką dalykams, kurių nenori – mokslo ir darbo LT? Nesiūlau išvažiuoti, siūlau daryti tai, ko nori.
Tam ir Lietuvoj yra puikios galimybės. Kiekviena veikla turi savo reikalavimus (ne)priklausomai nuo šalies :]